Pasitinkant grįžtančius paukščius

Inkilų gamyba.

    Kovo mėnesį gimtinėn grįžta daug ir įvairių paukštelių. Pirmasis, pats drąsiausias – vyturėlis, kuris pasirodo net vasario 24 dieną. Kovo 4 parskrenda varnėnai, kovo 10 diena – 40 paukščių diena, kovo 19 dieną pradeda klykauti pempės ir galiausiai kovo 25 dieną pasirodo ir „paukščių karalius“ – gandras. Su vaikais daug kalbėjome apie paukštelius, jų gyvenimo būdą, mokinomės balsų pamėgdžiojimų, eilėraštukų, dainelių. Pasivaikščiojimų metu apžiūrėjome darželio kiemo medžius, inkilus. Kai kuriuose jau tvarkėsi sugrįžę varnėnai. Vaikai pastebėjo suskilusį inkilėlį, tačiau ir jame buvo paukščiukas. Pokalbių metu kilo mintis  pagaminti naujų inkilėlių. Prašėme tėvelių galinčių sukalti paukšteliams namelį. Smagu buvo kai į grupę Nedas su tėveliu atnešė net du inkilėlius, Arūnės tėtis užsakė inkilą pas girininką, o Dominykas nubraižė dviaukščio inkilo brėžinį ir su tėveliu tris valandas jį kalė.

Inkilų gamyba.

    Kovo mėnesį gimtinėn grįžta daug ir įvairių paukštelių. Pirmasis, pats drąsiausias – vyturėlis, kuris pasirodo net vasario 24 dieną. Kovo 4 parskrenda varnėnai, kovo 10 diena – 40 paukščių diena, kovo 19 dieną pradeda klykauti pempės ir galiausiai kovo 25 dieną pasirodo ir „paukščių karalius“ – gandras. Su vaikais daug kalbėjome apie paukštelius, jų gyvenimo būdą, mokinomės balsų pamėgdžiojimų, eilėraštukų, dainelių. Pasivaikščiojimų metu apžiūrėjome darželio kiemo medžius, inkilus. Kai kuriuose jau tvarkėsi sugrįžę varnėnai. Vaikai pastebėjo suskilusį inkilėlį, tačiau ir jame buvo paukščiukas. Pokalbių metu kilo mintis  pagaminti naujų inkilėlių. Prašėme tėvelių galinčių sukalti paukšteliams namelį. Smagu buvo kai į grupę Nedas su tėveliu atnešė net du inkilėlius, Arūnės tėtis užsakė inkilą pas girininką, o Dominykas nubraižė dviaukščio inkilo brėžinį ir su tėveliu tris valandas jį kalė.

Šventinis rytmetis ,,PAVASARIS ANT PAUKŠČIŲ SPARNŲ“ (skirtas Gandrų sugrįžimo dienai)

   Nuo senovės tikėta, kad tą dieną ( kovo 25 ) į Lietuvą parskrenda mėgstamiausias lietuvių paukštis – gandras. Jis po sparnu parneša kielę, kuri baigia išspardyti paskutinius žiemos ledus. Gandrinės yra šventė, vainikuota bene didžiausių burtų, spėjimų, pranašysčių vainiku. Liaudies išmintis liudija, kad nuo to, ką veikiantį pamatysi pirmą gandrą, priklausys, kokie bus likę metai. Taigi: jeigu pirmą gandrą pamatai skrendantį, puikiai ir sparčiai seksis, gali laukti ir kelionių kupini metai; jeigu tupintį, viskas šiemet eisis iš lėto; lizde ant vienos kojos stovintį ar kleketuojantį gandrą – žmonės gali tikėtis įsigyti naujus namus; jeigu pirmąkart išvystas gandras varlinėja, vadinasi metai bus sotūs ir turtingi…

Daugelį metų mūsų darželyje yra švenčiamos Gandrinės. Ir šiais metais, pavirtę įvairiais paukštukais, pamėgdžiojome jų balsus, žaidėme žaidimus, dainavome. Į šventinį rytmetį buvo pakviestos „Kiškučių“, „Giliukų“, „Bitučių“, „Pelėdžiukų“ grupių vaikai, pedagogės ir tėveliai. Jie buvo aktyvūs dalyviai, nes turėjo atlikti įvairias užduotėles. Už tai buvo pavaišinti gandro Jono pyragėliais, apdovanoti prizais.

 

Inkilų kėlimas.

   Šviečiant skaisčiai saulutei, išėjome į darželio kiemą. Patys vaikai aptarinėjo kur įkabinti jų inkilą. Mums talkininkavo stalius Kęstutis, kiemo darbininkas Algis, dėl saugumo rūpinosi pavaduotojas ūkiniams reikalams Marius. Darželio medžiuose atsirado dar aštuoni nauji nameliai norintiems perėti paukšteliams.

Auklėtoja Irena Lukauskienė.