Nepaprastos ir įdomios gintaro paslaptys

Vaikščiojant pajūriu, turbūt ne vieną žmogų pradžiugina netikėtai rastas gintaro gabalėlis. Kodėl gintaras mums, lietuviams, yra nepaprastas, brangus, šiek tiek paslaptingas? Kuo jis yra ypatingas, kokios yra jo savybės ir paslaptys, aiškinosi priešmokyklinio ugdymo „Nykštukų“ grupės vaikai Palangos gintaro muziejuje sudalyvavę edukaciniame užsiėmime „Gintaro savybės“.

Užsiėmimo pradžioje vaikai žaismingai buvo supažindinti su Gintaro muziejaus įkūrimo istorija. Stebėdami praeitį menančias nuotraukas, jie sužinojo, kad ir Kretingoje, ir Palangoje esantys dvarai priklausė tai pačiai gausiai grafų Tiškevičių giminei, žinomai ne tik visoje Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Trumpai susipažinę su muziejaus istorija, vaikai  mokėsi, pasitelkdami visus pojūčius, pažinti gintarą, atskirti jį nuo plastmasės ir kitų medžiagų, išsiaiškinti  fizines ir chemines jo savybes. Apžiūrinėdami gintarus galėjo įsitikinti, kad kiekvienas jo gabalėlis unikalus, įdomus ne tik savo balta, geltona, ruda, raudona, žalsva, pilka ar net juoda spalva, bet ir formų įvairove. Žaisdami žaidimą „Neregiai“, vaikai nežiūrėdami, o tik laikydami delnuose gintarą ir akmenį, turėjo įvardinti, kuo jie skiriasi. Daugelis pajuto, kad gintaras yra lengvesnis, jo paviršius atrodo minkštesnis ir ne toks šaltas kaip akmens. Paskatinti edukatorės vaikai užsimerkę bandė apčiuopti gintaro gabalėliuose esančius nelygumus ir pafantazuoti, kodėl jie yra atsiradę.  Vėliau vaikai bandė groti ir akmenukais, ir gintarais bei išgirsti, kuo skiriasi sukeliamas garsas. Kartu buvo nuspręsta, kad gintaras „skamba“ švelniau, maloniau, negu paprasti akmenukai.

Edukacinio užsiėmimo metu, vaikai taip pat išsiaiškino, kad gintaras kvepia ir kaip jį galima užuosti. Uosdami paprastą gintaro gabalėlį pastebėjo, kad sunku pajusti, kuo jis kvepia. Kada gintaro gabalėlį patrynė į šlifavimo kempinėlę, o per susidariusias dulkes pabraukė delniukais, kiekvienas pajuto vis kitokį kvapą: ir medžių žievės, ir sakų, ir medaus, ir pušyno, ir net vaisinės arbatos…

Aptarus gintaro kvapus, edukatorė pristatė, kaip gintaras atsirado, kodėl jis taip įvairiai kvepia. Vaikai, žiūrėdami edukacinį filmuką, susidomėję klausė, kad gintarui susiformuoti prireikė ne vieno milijono metų. Po ledynmečio labai atšilus orams ir pradėjus viešėti įvairiems augalams, medžiams, nuo pušų nuvarvėjusius sakus upės nunešdavo į jūrą, o pakeliui sakuose atsirasdavo įvairių priemaišų, vabaliukų, medžio žievių ar žemių. Per ilgą laiką sakai sutvirtėjo ir virto gintaru, kurį Baltijos jūros bangos po audros išmeta į krantą.

Kad vaikai pajūryje rasto gintaro nesupainiotų su paprastu akmenuku, edukatorė pasiūlė atlikti eksperimentų su paprastu ir sūriu vandeniu bei ugnimi. Atlikus eksperimentą paaiškėjo, kad tikrasis gintaras neskęsta sūriame vandenyje, o plūduriuoja paviršiuje, priešingai nei apdirbtos ir į gintarą panašios plastmasės gabaliukas ar akmenukas. O ar gintaras dega? Pasirodo, kad taip. Uždegtas gintaro gabalėlis dega skleisdamas juodus dūmus ir aitrų kvapą, primenantį, kaip patys vaikai pastebėjo, „kažkokius neskanius svilėsius“.

Edukacinio užsiėmimo pabaigoje vaikai apžiūrėjo Palangos gintaro muziejaus ekspozicijų eksponatus: įvairių formų gintaro gabaliukus, lašus, varveklius, skirtingų formų, spalvų gniutulus su paviršiuje esančiais  atspaudais. Didžiausia įspūdį vaikams paliko unikalus ir didžiausias gintaro gabalas, vadinamas „Saulės akmeniu“, sveriantis net  3 524 g, ir nepaprasti gintaro inkliuzai, kuriuose „užmigdyti“ prieš milijonus metų gyvenę vabaliukai, vabzdžiai ir net į gintarmedžio sakus patekęs driežiukas. Ekspozicijų salėje vaikai apžiūrėjo ir senąsias gintaro apdirbimo stakles. Muziejaus darbuotoja paaiškino, kad gintarą apdirbantys meistrai niekada nesirgdavo. Pasirodo, kad gintaras buvo ir yra naudojamas ne tik papuošalams. Jo dulkės turi gydomųjų, antibakterinių savybių, stiprina organizmą, apsaugo nuo virusų.

Apsilankymas Gintaro muziejuje vaikams suteikė galimybę pažinti tai, kas mums, lietuviams, išties yra brangu, unikalu. Pažindami gintarą, atskleisdami jo įdomias paslaptis, liesdami, uosdami, klausydami vaikai buvo smalsūs tyrinėtojai, klausiantys ir norintys sužinoti. Tad turbūt pajūryje radę gintarų, jų nesumaišys su niekuo kitu, o delne suspaudę jo gabalėlių pajus nepaprastą šilumą ir stiprybę.

 

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Neringa Mikaločienė