Adventinė popietė „Gerumo keliai“

  • 0 comments
vakarone-1

   

Visą gruodžio mėnesį besitęsiantis Adventas – laukimo metas, kai laukiame pačios gražiausios šventės – šv. Kalėdų. Svarbu, kad didžiosios metų šventės laukimo prasmę pamažų pratintųsi suprasti ir vaikai, todėl lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ įvyko adventinis rytmetys „Gerumo keliai“. Į šventę susirinkę  vaikai prisiminė, kas  yra Adventas, kokia jo prasmė, deklamavo eilėraščiu ir tiesė gerumo kelius.

Adventinį rytmetį pradėjo mokytojos Birutės Lukošienės sekama pasaka apie dangaus karalystėje gyvenančius angelus, kurie kiekvienais metais prieš Kalėdas atkeliauja į žemę ir dovanoja žmonėms gražiausius linkėjimus, žmonių, mažų ir didelių, širdelėse ir širdyse įžiebia meilę ir džiaugsmą, dovanoja stiprybę, šilumą, paliesdami visus stebuklinga žvaigždute linki laimės, pakviečia visus vienas kito atsiprašyti.

Ši pasaka vaikams priminė, kad laukiant šv. Kalėdų labai svarbu vienas kito atsiprašyti už padarytus blogus darbelius, pasakytus blogus žodžius, mintis, pasidalinti šiltais apkabinimais ir  gerumu.

Deklamuodami eilėraščius, sakydami vaikiškas maldeles, vaikai nuo Adventinio vainiko tiesė juosteles–simbolinius gerumo, džiaugsmo, ramybės, vilties kelius, vedančius pas pačius artimiausius ir brangiausius žmones – tėtį, mąmą, senelį, močiutę, draugus…

Šventiniame rytmetyje svečiavosi ir vienuolis, brolis Bernardas, kuris vaikams, pasakodamas apie Adventą, priminė, kad širdelėje reikia nuolat auginti gerumą, ne tik norint gauti dovanų per šv. Kalėdas, kad reikia stengtis neskaudinti kito, supykus nepamiršti atsiprašyti, apkabinti. Tiesdamas adventinį vilties kelią visiems linkėjo gražių darbų, gerų minčių, ramių pokalbių, o, svarbiausia, atvirumo ir nuoširdumo.

Lopšelio-darželio direktorė Zita Domarkienė, tiesdama adventinį kelią akcentavo, kad labai svarbu eiti žmogui prie žmogaus, kuo dažniau apkabinti nuliūdusį, sergantį, kad būtų geriau ir gražiau, kad būtų mažiau pykčio, o daugiau supratingumo. „Adventas – tai laikas, kai vieni kitiems uždegame po mažą gėrio žiburėlį, kad žinotume ir rastume, kaip vieniems pas kitus ateiti, kad kelias būtų šviesus, kad eidami juo vieni pas kitus sušiltume“,– kalbėjo direktorė.

Adventinį rytmetį baigė bendra visų vaikų giesmelė, kurios skambesy tilpo ir gerumas, ir meilę, ir vaikiškas džiaugsmas, primenantis, kad didžioji metų šventė jau visai arti.

 

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Neringa Mikaločienė

 

Dalintis