„Dalinosi patirtimi, kaip ugdyti vaikų socialinius emocinius įgūdžius“

  

Pastaruoju metu daug  kalbama apie žmogaus socialinį emocinį intelektą, kuris  yra be galo svarbus, nes formuoja vidines nuostatas, vertybes, kurios lemia savęs suvokimą, pasitikėjimą savimi, gebėjimą suprasti kitus, empatiją, padeda kurti gerus tarpusavio santykius. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad emocinis intelektas vystosi nuosekliai, tad jį būtina pradėti ugdyti jau ikimokykliniame vaikų amžiuje. Apie socialinio ir emocinio vaikų ugdymo svarbą, galimybes ir iššūkius buvo diskutuojama ir dalinamasi gerąja darbo patirtimi respublikinėje metodinėje-praktinėje konferencijoje „Socialinis emocinis ugdymas darželyje“, kurią inicijavo Kretingos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ direktorė Zita Domarkienė ir pavaduotoja ugdymui Diana Bakstienė.

Konferencijoje dalyvavo per šimtą pedagogų iš Kauno r., Klaipėdos, Telšių, Plungės, Mažeikių miesto ir rajono bei Kretingos miesto ir rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Konferencijos dalyvius sveikindama Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė pasidžiaugė iniciatyva suorganizuoti prasmingą konferenciją, kalbėti apie tai, kas iš tiesų aktualu.  „Šiandien, kada žmonės gyvena intensyvų, aktyvų gyvenimą, pamiršta rūpintis emocine sveikata, kuri yra laimingo gyvenimo esmė. Džiugu, kad lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ bendruomenė pirmoji rajone pradėjo skirti itin didelį dėmesį socialiniam emociniam ugdymui“, – teigė vedėja.

Lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ direktorė Zita Domarkienė kalbėjo, kad susirinkęs gausus būrys mokytojų rodo, jog iš tiesų socialinis emocinis vaikų ugdymas yra aktualus, svarbus, kad apie jį reikia kalbėti, kad reikia dalintis darbo patirtimi, ieškoti geriausių būdų, kaip mažieji išmoktų pažinti save, stiprėtų jų gebėjimas suprasti kitus žmones, bendrauti su kitais.  „Šiais mokslo metais mūsų įstaigos viena prioritetinių sričių yra būtent socialinis emocinis ugdymas. Didelį dėmesį skiriame ne tik vaikų, bet ir bendruomenės emociniam intelektui: organizuojame seminarus, paskaitas. Manau, kad, visų pirma, suaugęs žmogus turi būti socialiai, emociškai saugus ir stiprus, kad augintų ir ugdytų emociškai stiprius vaikus. Juk mažieji visada mokosi iš suaugusiojo pavyzdžio“, – akcentavo direktorė.

Konferencijos moderatorė, direktorės pavaduotoja ugdymui Diana Bakstienė, pažymėjo, kad šiandien kalbėti apie vaikų ankstyvąjį socialinį ugdymą yra būtina,  nes emocinių įgūdžių turintys vaikai yra laimingesni, geba kurti ir palaikyti santykius, lengviau bendrauja, labiau savimi pasitiki, jiems geriau sekasi mokykloje, todėl reikia ieškoti kuo efektyvesnių ir įvairesnių priemonių, galimybių, padedančių vaikams įgyti emocinių ir socialinių įgūdžių.

VšĮ Kretingos psichikos centro direktorė Inna Viršilienė skaitė pranešimą „Emocinis intelektas ir jo lavinimas“. Lektorė aptarė, kas yra emocinis intelektas, kodėl jį labai svarbu lavinti nuo mažens: „Vaikai turėtų būti skatinami pažinti save bei sąmoningai atskirti ir gebėti išgyventi pačias įvairiausias emocines būsenas. Per savęs pažinimą ugdomi jų pasitikėjimas savimi, geranoriškumas ir atjauta aplinkiniams, socialinio sąmoningumo, atsakingumo ir kokybiško bendravimo įgūdžiai.“ Taip pat akcentavo, jog tyrimais įrodyta, kad emocinis intelektas, emocijų suvokimas, jų valdymas, gebėjimas priimti ir išgyventi įvairias emocijas, yra daug svarbesnis už mokslumą. Žmogus, kuris turės aukštą emocinį intelektą, daug geriau gyvenime gebės pasinaudoti ir mokslinėmis žiniomis. „Emocinis intelektas yra daugialypis, kintantis, ir nuo mažens būtinai ugdomas. Aukštas Intelekto koeficientas, mokslumas neužtikrina sėkmingo ir laimingo gyvenimo. Gebėjimai suvokti savo ir kitų jausmus, išmokti bendrauti su kitais, suvokti ir vertinti save kaip unikalų asmenį yra daug svarbiau, nes tai užtikrina vidinę harmoniją, stabilumą“, –  klabėjo I. Viršilienė.

Kretingos rajono Švietimo centro psichologė Vika Gridiajeva aptarė vaikų emocinį intelektą medijų eroje. Jos teigimu, šiuolaikinius vaikus drąsiai galime vadinti technologijų ir „google“ vaikais, kurie jau nuo mažens yra puikiai įvaldę išmaniąsias technologijas, bet stokoja socialinių ir emocinių įgūdžių: „Šiandienos vaikai pasižymi didesniais intelektiniais gebėjimais, yra komunikabilūs, trokšta būti lyderiai, bet nepriima kritikos, mieliau veikia individualiai, sunkiai sukaupia dėmesį, geba ir nori dirbti kelis darbus vienu metu, tampa vis agresyvesni, išgyvena dažną nuotaikų kaitą, yra nerimastingesni, stokoja empatijos, netgi vėliau subręsta.“ Psichologė pastebėjo, kad socialinės emocinės problemos kyla  dėl lygiaverčių vaikų ir tėvų santykių šeimoje: vaikas nebejaučia,  kad tėvai jam autoritetas: „Šiandien tėvai nori būti draugai savo vaikams, besąlygiškai stengiasi  užauginti laimingą vaiką, viską duoti, ko tik jis nori, laiko stoką kompensuoti dovanomis… Tėvai turi būti draugiški, empatiški vaikams, bet svarbiausia turi ugdyti jų atsakomybę. Taigi suaugusieji, tiek tėvai, tiek pedagogai, turi būti socialiai ir emociškai brandūs, kad tinkamai ugdytų vaiko emocinį intelektą.“

Konferencijoje buvo kalbama ir apie tai,  kad viena pagrindinių ikimokyklinio ugdymo įstaigos misijų – mokyti vaiką tinkamai reikšti mintis, suvokti savo jausmus ir emocijas, suprasti, kad visos emocijos yra geros, tik jas reikia gebėti tinkamai  valdyti. Ugdant vaikų socialinius emocinius gebėjimus suaugusiesiems vertėtų vengti stereotipų, kad berniukams gėda verkti, o mergaitės visada turi būti gražios. Taip gali būti žalojamas vaikų jausmų pasaulis, skatinamas nepasitikėjimas savimi. Šios mintys buvo išsakytos  Kretingos lopšelio-darželio ikimokyklinio ugdymo mokytojos Vaidos Adomavičienės pranešime „Ar mokytojas emocijų kalvis?“

Mokytoja pasidalino gerąja darbo patirtimi, kaip ugdo savo ikimokyklinio ugdymo grupės vaikų gebėjimus pažinti emocijas, jas įvardinti ir suprasti, kokias naudoja priemones, kokius metodus taiko. Pažymėjo, kad labai svarbu išsiaiškinti kiekvieno vaiko individualius poreikius, nuo kurių ir priklauso sėkmingas emocinis ugdymas. „Džiugu, kad atsiranda vis daugiau programų, kurios ugdo vaiko socialinį emocinį intelektą, tačiau manau, kad prie kiekvieno vaiko reikia prieiti individualiai. Nėra universalių programų, tinkančių visiems grupės vaikais vienodai, todėl į kiekvieno vaiko širdelę būtina ieškoti individualaus kelio. O tai jau yra kiekvienam mokytojui nelengvas iššūkis“, – kalbėjo V. Adomavičienė.

Apie emocinio socialinio ugdymo galimybes kalbėjo Kauno r. Noreikiškių lopšelio-darželio „Ąžuolėlis“ mokytojos  Kristina Malinauskienė ir Kristina Pilitauskienė. Jos akcentavo, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai pažinti savo emocijas, ugdytis gebėjimą geranoriškai bendrauti su kitais, suprasti, tinkamą ir netinkamą elgesį, pažinti ir jausti kito nuotaikas ir išgyvenimus gali per įvairias veiklas, ypač bendradarbiaudami su vyresniais vaikais: dalyvaudami sportiniuose renginiuose, skaitydami knygas, dalyvaudami edukaciniuose užsiėmimuose.

Telšių lopšelio-darželio „Mastis“ direktorė Danutė Popovič pristatė, kaip ugdomi vaikų socialiniai emociniai įgūdžiai taikant netradicinius metodus ir etnografinių veiklų metu. „Lietuvių liaudies dainos, rateliai, etnografiniai renginiai, liaudiškos lopšinės prieš miegą padeda ne tik pažinti savo krašto praeitį, tradicijas, bet ir ugdyti gebėjimą suvokti save kaip asmenį, skatina vaikus išsakyti jausmus, emocijas, t.y., sėkmingai lavina vaikų emocinį intelektą“, – kalbėjo direktorė.

Konferencijoje mokytojos Dalia Sakalauskienė ir Algita Rūdienė iš Mažeikių r. Tirkšlių darželio „Giliukas“ pristatė emocinio intelekto lavinimo priemones bei projektų svarbą ugdymo procese. Socialinio emocinio ugdymo aspektus ikimokyklinėje įstaigoje aptarė mokytoja Justina Valančienė iš Klaipėdos lopšelio-darželio „Dobiliukas“. Kokios yra galimybės lavinant ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinius emocinius įgūdžius per žaidimą su Kimochi žaislais kalbėjo  mokytojos Asta Sabaliauskienė iš Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos bei Renata Bačiulienė iš Kretingos Simono Daukanto progimnazijos. Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Nijolė Duoblienė iš Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos pristatė socialinio emocinio ugdymo galimybes ir sėkmes.

Konferencijos metu buvo pristatyta ir šešiolika stendinių pranešimų, kuriuose akcentuojama vaikų emocinio intelekto ugdymo svarba, pristatomos įvairios veiklos, metodinės priemonės, stiprinančios vaikų emocijų suvokimą, raišką, skatinančios bendravimą ir bendradarbiavimą.

 

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Neringa Mikaločienė