Festivalyje skambėjo žemaitiškos dainos

  • 0 comments

Skleidžiantis gražiausiems pavasario žiedams, vis garsiau skambant paukščių giesmėms, Kretingos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ suorganizuotas ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų festivalis „Iš močiutės skrynios“ į Kretingos kultūros centrą sukvietė gausų būrį dainorėlių iš Žemaitijos regiono. Žemaitijos metams paminėti skirtame renginyje smagiomis žemaitiškomis dainomis vieni kitus džiugino mažieji atlikėjai iš  Kretingos miesto ir rajono, Mažeikių r. Sedos, Gargždų ikimokyklinio ugdymo įstaigų. O į festivalį negalėję atvykti dalyviai iš Telšių, Varnių ir Tauragės pristatė virtualius dainų pasirodymus.

Žemaitiškai deklamuodama eilėraštį apie atbundančią gamtą, grįžtančius gimtinėn paukščius renginį pradėjo ir visus susirinkusius vaikus, jų mokytojus, svečius pasveikino ir užeiti į seną žemaitišką trobą kvietė močiutė (mokytoja Sigutė Lubienė) ir išdykęs katinėlis (mokytoja Rita Abrutienė). Vaikai buvo įtrauktį į smagų ir žaismingą žaidimą – katinėlio, kuris sujaukė visą močiutės trobelę, paieškas. Surastas katinėlis pasiskundė, kad jam buvo liūdna, todėl ir padarė netvarką trobelėje. Močiutė vaikus pakvietė sudanuoti dainelių ir palinksminti, katinėlį. Į festivalį susirinkę mažieji atlikėjai dainavo žemaitiškas dainas apie zuikių kopūstynę, pelytę, katinėlį, kiškelį, gaidį, gimtą šalį, vabaliukus, minė mįsles ir mokėsi žemaitiškai pavadinti močiutės rodomus daiktus.

Susirinkusių festivalio dalyvių pasveikinti atvyko Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vyresnioji specialistė Lina Jedenkuvienė, kuri pasidžiaugė, kad žemaitiška žodis vis dar gyvas, kad nereikia specialios progos ar dienos, kad būtų galima kalbėti žemaitiškai. „Šis festivalis puiki proga suburti mažuosius ne tik dalintis dainomis, bet ir pabendrauti, pasidžiaugti vieniems kitais. Mažųjų  lūpomis skambantis žemaitiškas žodis yra ypač gražus. Džiugu, kad mokytojai  nuo mažens vaikams  diegia meilę gimtajai tarmei, dėl kurios mes, žemaičiai, esame saviti ir išskirtiniai“, – kalbėjo L. Jedenkuvienė.

Baigiamasis šventės akcentas buvo bendri visų festivalio dalyvių žaidžiami lietuvių liaudies rateliai „Katinėlis“ ir „Ant žilvyčio kelmo“. Draugiškai sustoję į bendrą didelį ratą vaikai šoko, dainavo, dalinosi gera nuotaika ir šypsenomis. O turbūt nėra nieko gražiau už besišypsantį, laimingą, šokantį, dainuojantį, žaidžiantį vaiką?

Lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ direktorė Zita Domarkienė, įteikdama atminimo dovanėles bei padėkas dalyviams, juos rengusiems mokytojams, pasidžiaugė festivaliu padėkojo visiems už skambėjusias dainas, už žemaitišką žodį, už šypsenas, už gerą nuotaiką. „Šis festivalis yra visiems nuostabi susitikimo dovana, nes galime klausyti nuoširdžiai vaikų atliekamų dainų, žemaitiškos tarmės, galime vieni kitiems šypsotis, bendrauti. Yra stebuklas klausytis dainuojančių vaikų, yra didelis stebuklas dėl vaikų kuriančios, juos mokančios dainuoti mokytojos. Buvo gera pajusti žemaičių tarmės grožį vaikų lūpomis“, – pasidžiaugė direktorė.

Festivalio „Iš močiutės skrynios“ koordinatorė direktorės pavaduotoja ugdymui Diana Bakstienė teigia, kad šiuo renginiu siekiama skatinti vaikų domėjimąsi lietuvių liaudies dainomis, puoselėti pagarbą, meilę lietuvių liaudies ir Žemaitijos krašto dainoms, ugdyti tautinę savimonę, kūrybiškumą, skatinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų bendravimą ir bendradarbiavimą, bet svarbiausia norima, kad jie neatitoltų nuo savo gimtojo krašto tradicijų, papročių, tarmės, kurie yra mūsų visų savitumas ir stiprybė.

 

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Neringa Mikaločienė

 

 

 

 

 

Dalintis