Kaip gyvena skruzdėlytės?

Lietuvos Jaunųjų miško bičiulių sambūris pakvietė visus norinčius jaunuosius gamtos mylėtojus prisijungti į nuotolinį užsiėmimą „Skruzdėlynas – darbščiausia miško bendruomenė“, kurį vedė gamtininkas, biologas Tomas Pocius. Nuotoliniame užsiėmime sudalyvavo bei į kelionę po paslaptingą skruzdėlyčių pasaulį leidosi ir priešmokyklinio ugdymo grupės „Nykštukai“ vaikai, Jaunųjų miško bičiulių sambūrio nariai.

Užsiėmimo metu vaikai susipažino su įdomiu skruzdėlyno gyvenimu. Ne vienam vaikui nuostabą sukėlė žinia, kad skruzdėlės, pasirodo, turi giminystės ryšių su bitėmis, širšėmis. Sudominęs vaikus skruzdžių giminaičiais, biologas pristatė, kokios yra šių vabzdžių šeimynos, kokia tvarka yra skruzdėlyne, kuo skruzdės minta, kaip stato skruzdėlyną, kokią naštą gali pakelti, kaip jos susikalba ir kas vadovauja gausiam būriui darbštuolyčių. Vaikai sužinojo, kad pati svarbiausia skruzdėlyne yra skruzdžių motinėlė, kuri gali gyventi net 15 metų. Tai ji deda kiaušinėlius, juos prižiūri, kad, laikui atėjus, išsiristų naujos skruzdėlytės.

Biologas vaikams pristatė ir daug įdomių faktų apie įdomiausias pasaulio skruzdes. Viena įdomesnių pasaulyje yra lapkirpė skruzdėlė, kuri apgraužia augalų lapus taip, tarsi jie būtų apkirpti žirklėmis. O lapus tam tikra forma apgraužia tam, kad galėtų parsinešti į skruzdėlyną ir užtaisyti reikalingas angas. Dar viena įdomi skruzdėlė yra vadinama kulkine. Ši skruzdė taip pavadinti tikriausiai ne šiaip sau, nes, pasak biologo, jos įgėlimas laikomas pačiu skaudžiausiu vabzdžių įgėlimu. Nuodų pripildytas geluonis, veriantis žmogaus kūną, sukelia panašų skausmą, kaip iš ginklo iššauta kulka. Dar viena įdomi skruzdė, apie kuria sužinojo vaikai, vadinama medaus statinės skruzde. Šios skruzdės renka nektarą į savo pailgintus pilvukus, kuriems saldus skystis suteikia stiklinį, gintarinį atspalvį. Biologas vaikams pristatė ne tik pasaulio skruzdes, bet ir šmaikščiai papasakojo apie Lietuvoje gyvenančias skruzdžių rūšis: rudąją miško skruzdę, juodąją ir geltonąją.

Vieni įdomiausių užsiėmimo pasakojimų vaikams buvo apie tai, kaip skruzdės užsiaugina augalus ir amarus, kurių skysčiu minta, bei apie skruzdžių priešus. Vaikai ir po užsiėmimo pasakojo apie skruzdžių apgaviką drugelį Melsvį. Jo lervutė, skleisdama skruzdžių motinėlės garsus, apgauna skruzdes ir šios parsinešą ją į skruzdėlyną, maitina, galvodamos, kad tai jų motinėlė. Atėjus laikui drugelio lervutė sutvirtėja, pradeda maitintis skruzdėlyčių lervutėmis, virsta lėliuke, o atėjus laikui išsirita ir kuo greičiau sprunka iš skruzdėlyno, kad jo nesugautų. Taip drugelis įžūliai naudojasi skruzdžių patiklumu. Ne mažiau įspūdingas pasakojimas vaikams buvo ir apie skruzdžių liūtus, kurie sugeba įsirausę į smėlį paspęsti skruzdėms spąstus, jas sugauti ir jomis maitintis.

Gamtininko Tomo Pociaus vestas užsiėmimas vaikams buvo puiki galimybė pažinti įdomų ir nepaprastą gamtos pasaulį, skruzdžių pasaulį, kuriame visada yra sava tvarka, kurios nevalia sugriauti žmogui, kurią reikia gerbti ir saugoti.

 

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Neringa Mikaločienė