Kas padeda vaikui augti?

„Ko aš noriu ir ko man iš tikrųjų reikia? Ar visada būtina gauti tai, ko noriu?

Kodėl svarbu išmokti suprasti, ko būtinai reikia? Kaip vaikus išmokyti atskirti, ko nori ir ko jiems reikia?“ – šiais klausimais psichologas-psichoterapeutas Evaldas Karmaza pradėjo paskaitą „Aš noriu“ ir „Man reikia“. Vaikų poreikiai skirtingais amžiaus tarpsniais“, kuri buvo skirta lopšelį-darželį „Ąžuoliukas“  lankančių vaikų tėveliams bei įstaigos darbuotojams. Paskaitą suorganizavo Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

Paskaitos pradžioje lektorius įvairiais gyvenimiškais pavyzdžiais, diskutuodamas su auditorija aptarė, kad labai dažnai, norėdami patenkinti įvairius savo poreikius, pasirenkame ne tai ko iš tikrųjų reikia, bet labiau, ko norime. O kaip yra su vaikais? Ar visada suaugusieji, tėvai turi patenkinti jų norus, kad nesupykdytų, kad jie turėtų ką veikti, kad neliūdėtų? Kokius vaiko poreikius būtina patenkinti?

Vaikų poreikiai skirtingais amžiaus tarpsniais yra labai įvairūs. Pats svarbiausias, psichologo teigimu, vaikas turi jaustis  tiek fiziškai, tiek emociškai saugus. Tai ypač svarbus poreikis, dedantis svarbius gyvenimo, ateities pamatus. Tėvai neturėtų pamiršti, kad savo vaikui turi padėti užaugti stipriu, mokančiu priimti sprendimus, valdančiu savo norus ir įgeidžius žmogumi. „Visą laiką, nuo mažų dienų, turime atminti: jie išeis. Vieną dieną jie išeis. Jūs, tėvai, esate į gyvenimą palydintys asmenys. Jūs galite padovanoti augančiam žmogui svarbiausias dovanas: pasitikėjimo, savarankiškumo, iniciatyvos, tobulėjimo.  Tai pagrindiniai atramos taškai, į kuriuos savo paties gyvenime remsis būsimas suaugęs žmogus…“, – kalbėjo E. Karmaza.

Susirinkusiesiems lektorius kalbėjo, kad norint stiprinti vaiko pasitikėjimą, saugumą, norą tobulėti,  tikrai ne visi jo norai turi būti tenkinami, ne visada vaikas turi gauti tai, ko nori, ne visada vaikui turi būti įdomu ir linksma. „Įsivaizduokite situaciją, kad vaikas paprašo tėvų žaidimams telefono, kompiuterio… Ir jo negauna… Kyla pasipiktinimas, vaikas jaučiasi nelaimingas, bando išprašyti ašaromis, šaukimu, nes jam nėra kas veikti… Bet tai yra labai gerai. Neturėdamas ką veikti, vaikas pradės galvoti, mąstyti… Taip bus ugdoma labai svarbi savybė – kūrybiškumas. Jam teks pačiam susigalvoti, ką veikti. Būtent tai visapusiškai  augina vaiką, padeda jam suprasti svarbius gyvenimiškus dalykus, kad ne visada bus taip, kaip jis nori“, – teigė psichologas.

Paskaitoje E. Karmaza pasiūlė idėjų, kaip suvaldyti vaiko norus, kaip jam padėti suprasti, kad tai ko jis nori, ne visada jam yra reikalinga. Psichologas pabrėžė, kad  tėvai turėtų nustatyti vaikui ribas: tai reiškia – padėti vaikui suvokti, kad jis negali visada daryti tai, ką nori, padėti jam suprasti, kodėl negali. Labai svarbu šeimoje įsivesti taisykles, susitarimus, už kurių nesilaikymą susilaukia tam tikrų pasekmių. Tik labia svarbu nepamiršti ir laikytis to, kas buvo sutarta.

„Be susitarimų, padėti parodyti ikimokyklinio amžiaus vaikui, kad jis pasielgė netinkamai, gali padėti ir gestai. Pavyzdžiui, ištiesus ranką pasakyti: „Stop – man nepatinka tavo elgesys“. Tai tvirtas, tačiau vaikui ne perdėtai griežtas pasakymas, kai norite, kad jis liautųsi daryti tai, kas jums nepatinka. Tik šį pasakymą kaskart turėtų lydėti ir paaiškinimas, kas nepatinka ir kodėl“, – mintimis pasidalino E. Karmaza.

Paskaitos pabaigoje tėvai galėjo aptarti, kokios konfliktinės situacijos su vaiku jiems kyla, kai nepildomi jų norai, jas išanalizuoti ir ieškoti tinkamo sprendimo, kaip į jas reaguoti, kaip jas išspręsti, kaip kurti su vaiku psichologinį ryšį bei auginti jį pasitikinčiu ir savarankišku žmogumi.

 

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Neringa Mikaločienė