Konferencija „Darželis ir šeima: iššūkiai, lūkesčiai, kasdienybė“

Šiandieninėse ikimokyklinėse ugdymo įstaigose itin aktualus ir svarbus tampa efektyvus bendravimas ir bendradarbiavimas su šeimomis, nes tik bendros šeimos ir ugdymo institucijos pastangos užtikrina harmoningą vaiko, kaip socialiai visavertės asmenybės, ugdymą. Šiuolaikinis ugdymo(si) pokyčių laikotarpis ugdymo įstaigai ir šeimai kelia naujus reikalavimus, kuriuos išspręsti galima tik bendromis jėgomis. Siekiant stiprinti tėvų ir pedagogų bendradarbiavimą su įstaigos mokytojais, specialistais, sudaryti sąlygas tėvams tobulinti pažinimo, komunikavimo ir socialinę kompetencijas, informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie naujausias ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo tendencijas, suorganizuota rajoninė konferencija „Darželis ir šeima: iššūkiai, lūkesčiai, kasdienybė“.

Konferenciją suorganizavo  Kretingos lopšeliai-darželiai „Žilvitis“, ,,Pasaka“, ,,Ąžuoliukas“, mokykla-darželis ,,Žibutė“, Marijos Tiškevičiūtės mokykla bendradarbiaujant su Kretingos rajono švietimo centru bei Kretingos rajono kultūros centru. Renginio, skirto minėtų ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdytinių tėvams, mokytojams, švietimo pagalbos vaikui specialistams, tikslas – suteikti tėvams ir mokytojams žinių apie pozityvų ir sėkmingą ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko auginimą ir ugdymą.

Susirinkusiems į konferenciją dalyviams linksmą muzikinį sveikinimą padovanojo lopšelio-darželio „Žilvitis“ ugdytiniai. Kretingos rajono Švietimo skyriaus vedėja pasidžiaugė susibūrusių į komandą rajono ikimokyklinių įstaigų iniciatyva suorganizuoti konferenciją aktualia tema. „Labai svarbus yra ugdymo įstaigų specialistų, pedagogų bendradarbiavimas su tėvais, nes tik kryptingas ėjimas kartu su šeima, gali užtikrinti sklandų vaiko ugdymąsi, padėti vaikui visapusiškai augti“, – kalbėjo A. Burbienė.

Konferenciją pradėjo Lietuvos audiosensorinės bibliotekos, Klaipėdos padalinio vyriausioji bibliotekininkė Daiva Žiemelienė pranešimu „Apie disleksiją paprastai“. Lektorė aptarė specifinį skaitymo sutrikimą – disleksiją, kurį turi apie 10%, arba apie  32 tūkst. vaikų Lietuvoje. Vaikams, turintiems šį sutrikimą, sunkiau sekasi atpažinti žodžius, atskirus garsus paversti vienu žodžiu, skaitomas tekstas atrodo kaip susiliejęs, padrikas raidžių kratinys. Dėl to vaikai skaito daug lėčiau, yra linkę praleisti ar pridėti raides, spėlioti žodžius, kyla problemų tariant žodžius. Lektorė pažymėjo, kad labai svarbu dar ankstyvame amžiuje atrasti būdų, kaip padėti disleksiją turintiems vaikams. Kitaip jie gali pradėti nepasitikėti savimi, gali atsirasti psichologinių, emocinių problem, patirti stresą mokykloje. Nors disleksijos sutrikimą turintys žmonės pasižymi komunikabilumu, puikia girdimąja atmintimi ir kūrybiškumu, vis dėlto disleksijos simptomai gerokai apsunkina ypač mokyklinio amžiaus vaikų kasdienybę, todėl tėvai ir mokytojai, norintys padėti su disleksija gyvenantiems vaikams ir palengvinti mokymosi procesą, turėtų įsidėmėti specifinius mokymo metodus ir užduočių formulavimo būdus, palengvinančius informacijos įsisąmoninimą. Kad turint disleksiją galimą gyventi pilnavertį gyvenimą, pasiekti užsibrėžtų gyvenimo tikslų, lektorė argumentavo pristatydama žymių žmonių, kurie turi disleksijos sutrikimą, pavyzdžiais.

Kalbėdama apie disleksijos sutrikimą D. Žiemelienė atkreipė dėmesį į tai, kokie informacijos pateikimo būdai, tikslingai naudojami, gali padėti mokytis. „Patariama šalia teksto pridėti paveikslėlių ar diagramų Kai tai įmanoma, informaciją rekomenduojama pateikti pasitelkiant audiovizualinę medžiagą: garso ar vaizdo įrašus, medžiaga turėtų būti aiški, konkreti, pateikta glaustai ir skaitant tekstą patariama popieriaus lapu uždengti likusią teksto dalį, kad vaikas nematytų, kiek dar liko skaityti ir nebandytų akimis aprėpti viso teksto – disleksikams ypač sunku skaityti linijine seka, mokantis skaityti patariama naudoti sąsajas ir logiką: prie žodžio, kurį reikia išmokti, pridėti paveikslėlį ir pan. Dar vienas efektyvus būdas susisteminti informaciją yra minčių žemėlapio panaudojimas mokymosi metu, diagramos“, –  kalbėjo D. Žiemelienė.

Kaip vieną galimybių, padedančių mokytis disleksiją turintiems žmonėms, lektorė pristatė Elektroninių Leidinių Valdymo Informacinę Sistemą – ELVIS. Tai virtuali biblioteka, skirta žmonėms, negalintiems skaityti įprastai spausdinto teksto. ELVIS fonduose saugoma tūkstančiai pavadinimų populiarių įgarsintų knygų (tarp jų – ir įgarsintos knygos, skirtos vaikams), įgarsintų žurnalų, filmų su garsiniu vaizdavimu, skaitmeninių knygų (PDF, DAISY, EPUB formatais), skaitmeninių Brailio leidinių, garso spektaklių. Ši sistema suteikia galimybę perskaityti (išgirsti) knygas, įgyti žinių, supratimo apie pasaulį, ugdosi skaitymo kantrybė, kritinis mąstymas, kiekvienas gali tapti lygiaverčiu skaitytoju. Prie sistemos tik reikia prisiregistruoti ir atsisiųsti norimą knygą.

Baigdama lektorė akcentavo, kad skaitymo sutrikimas neturėtų būti pagrindinė, žmogų apibūdinanti savybė. Svarbu, kad kiekvienas iš mūsų šiems žmonėms padėtume įveikti kasdienius patiriamus iššūkius. Tinkama motyvacija ir rūpestinga aplinka bei supantys mokytojai, tėvai gali padėti disleksiją turintiems vaikams, apgaubti juos supratimu, kantrybe, kad  jie galėtų kuo lengviau įveikti iššūkius, siekti savo aukštumų.

Konferenciją tęsė socialinių moklsų daktaras, psichologas Tomas Lagūnavičius pristatydamas pranešimą „Kaip dirbti su agresyviais, hiperaktyviais, nerimaujančiais, autistiškais vaikais mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose“. Lektorius susirinkusiems mokytojams, tėvams akcentavo, kad jau nuo ankstyvojo amžiaus vaikams būtina kuo dažniau užduoti kelis pagrindinius klausimus: „Ką patinka veikti?, Ką darai gerai, ką reikia patobulinti? Ar tau reikia žmonių? Ar už tai tu gausi pajamas?” Pasak lektoriaus šie klausimai – pastovi ir ilgalaikė motyvacija, skatinanti vaiką mąstyti, ruoštis gyvenimui, siekti savo tikslų, būti atsakingam. Psichologas pranešime atskleidė, kad auginant vaiką, ugdant labai svarbu yra išsiaiškinti vaiko silpnąsias vietas, kad būtų galima jam kuo labiau padėti augti, tapti pilnaverčiu visuomenės nariu. Lektorius pranešime akcentavo, kad, be abejonės, visada didelis iššūkis yra dirbti, ugdyti agresyvius, hiperaktyvius, nerimaujančius, autistiškus vaikus. Dirbant su vaikais būtina pirmiausia ir svarbiausia lavinti vaikų dėmesį ir atmintį, nes tai yra viso mokymosi pagrindas – jei vaikas nesukaups dėmesio, neatsimins svarbių dalykų, ugdymas bus beprasmis. Psichologas pristatė 8 pagrindinius metodus, pratimų,  kaip dirbti su agresyviais, hiperaktyviais  vaikais, kaip lavinti jų dėmesį ir atmintį.

Psichologo teigimu, dar labai svarbus, kad vaikas nuo mažens būtų pratinamas  visus darbus ir užduotis užbaigti. „Neleiskite vaikui vidury proceso sustoti, jokių „tingiu“, „nebenoriu“ ar „atsibodo.“ Kantriai kartu užbaikite užduotis. Prisiminkite stimuliuojančius šūkius: „Tu gali!“, „Pasistenk.“ O vaikui įvykdžius užduotis, pagirkite ir pasidžiaukite. Tai augina vaiko savivertą, pasitikėjimą, savarankiškumą“, – kalbėjo T. Lagunavičius.

Lektorius pažymėjo, kad tėvai neturi pamiršti  kontroliuoti savo vaiko. Tai būtina ir privaloma. Nereiktų tikėti, ką vaikas pasakė, o svarbu patikrinti, ar buvo vaikui skirtas darbas, užduotis, namų darbai buvo atlikti. Vaikas turi prisiminti, žinoti, kad jūs jį stebite. Baigdamas psichologas T. Lagunavičius palinkėjo tėvams būti stipriais vaikų autoritetais, pavyzdžiais,  „Vaikas mokosi iš jūsų, kopijuoja jūsų elgesį. Tad rodykite pavyzdį: garsiai įvardinkite, ko sieksite, kokių priemonių imsitės ir darysite. Jūs esate autoritetas savo atžalai ir pavyzdys, kaip siekti tikslo“, – teigė psichologas.

Kretingos pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva žaismingai pristatė tėvystės stilius pranešime „Išvirkščias pasaulis“. Psichologės teigimu, atrasti savo tėvystės stilių nėra lengva, nes kiekvieno suvokimas apie tėvystę formavosi priklausomai nuo aplinkos, kurioje augame, tėvų auklėjimo stiliaus ir daugelio kitų faktorių. Tad nerimas, abejonės ir kaltės jausmai dėl to, ar esame geri tėvai savo vaikams, atsiranda veikiami visų aplinkybių.

Psichologė išskyrė 6 tėvystės stilius, remdamasi skirtingais gyvūnais. Vienas tėvystės stilių yra kaip medūza: tėvai lengvai, greitai susiderina su vaikų emocijomis, todėl nesunkiai išsimuša iš vėžių, jausdami kaltę dėl to, kad vaikas išgyvena stiprias emocijas. Dar vienas tėvystės stilius yra prilyginamas stručiui: tai tėvai, kurie labai myli ir rūpinasi savo vaikais, šeima, bet gali slėpti emocijas, vengti nemalonumų namuose, atsiribodamas, sakydamas, kad aprūpina savo šeimą. Trečiasis tėvystės stilius – kengūra: išskirtinai gerai rūpinasi savo vaikais ir jų poreikiais, kartais netgi per daug globėjiškai, daro viską už vaikus, silpnindami jų savarankiškumą. Raganosio stiliaus tėvai be galo ištikimi, saugantys savo šeimą, tačiau linkę perd daug kontroliuoti situaciją, pasitelkia savo kūną ir balso toną tam, kad įbaugintų, priverstų vaikus elgtis kitaip.  Senbernaro tipo tėvystės stiliaus tėvai yra ramūs ir užjaučiantys, išlaiko nubrėžtas ribas, o delfino – smalsūs, gebantys išlaikyti ryšį, žaismingi, mokosi rūpintis savimi, siekia saviriaguliacijos. Nedaugeliui tėvų tinka tik vienas stilius, dažnai priklausomai nuo situacijos, vaiko amžiaus, vaiko poreikių naudojami stilių deriniai. Psichologės teigimu, nereikia visuomet išlikti nuosekliems ir taikyti tik vieną tėvystės stilių, nes tai mokymosi ir augimo procesas, kurio metu palengva galima pereiti iš vieno į kitą.

„Turbūt pats svarbiausias dalykas, auginant vaikus, kad turėtume laiko sau , o svarbiausia, turėtume laiko klausymuisi ir vaikų girdėjimui, kad turėtume laiko būti, juoktis, džiaugtis drauge.  Kad turėtume laiko pažinti savo vaiką, dalyvauti jo gyvenime, kalbėtis, padėti jo kasdieniuose iššūkiuose ir problemose kiekvieną dieną. Tegul vaikas jaučia kiekvieną dieną, kad jums rūpi. Leiskite savo vaikams daryti savo klaidas. Tik taip jie galės iš tikrųjų išmokti dalykų patys. Nustatykite ribas, bet leiskite savo vaikams išsakyti savo rūpesčius. Nereikalaukite, kad vaikas ką nors padarytų, prieš tai nesužinoję jo matymo ir požiūrio. Ir aukite patys. Tikriausiai asmeninis augimas ir sąmoningo požiūrio į tėvystę didinimas yra vienas svarbiausių dalykų siekiant būti tokiais tėvais, kokiais tik patys norite būti.“ – baigdama kalbėjo psichologė.

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Neringa Mikaločienė