Kur slypi gyvenimo prasmė?

Antradienį, lapkričio 26d., įstaigos bendruomenė dalyvavo lektorės sociologės, Vilniaus Universiteto dėstytojos, mokslų daktarės Mildos Pivoriūtės mokymuose „Tau – apie gyvenimo prasmę“.

Lektorė teigė, jog šiuo, pernelyg didelio užimtumo ir skubėjimo laikmečiu, žmonės nebejaučia harmonijos. Harmonijos kvadratą, kurį sudaro protas, fizinis kūnas, kokybiški tarpusavio santykiai ir dvasingumas, neretai trikdo stiprus karjerizmas. Daugelis didžiąją laiko dalį skiria protui, kuriam visuomenėje atstovauja darbas, tačiau pamiršta dvasingumą – savo sielos poreikius. Svarbu, kad žmogaus gyvenimas suktųsi ne tik apie buitį, bet ir apie būtį – kad pakankamai dėmesio skirtume visoms keturioms harmonijos dalims.

Neretai mes nebemokame ilsėtis – atrodo, jog visą laiką turime veikti kažką prasmingo, neskiriame laiko tik sau. Kiekvieną dieną mes esame vaidmenyse – mama, dukra, draugė, klientė, balsuotoja, vairuotoja ir t.t. Vaidmenys mus įpareigoja patenkinti tam tikrus socialinius lūkesčius. O žmogus be vaidmenų būna tik tualete ir miegodamas – aiškino M. Pivoriūtė.

Lektorė mano, jog nebeturint situacijų, kai žmogus esi tiesiog be jokio vaidmens, atsiranda krizės ir depresijos. Patirti krizę yra visiškai žmogiška patirtis, ir visi tie jausmai, kuriuos mes vadiname neigiamais, yra normalūs jausmai. Mes tampame terapijų visuomene. Terapijų šiuo metu yra visokiausių: juoko, muzikos, dailės, miško, bičių, delfinų. Ką tai reiškia, toks terapijų bumas? – iškėlė klausimą sociologė. Galima teigti, jog terapijos – tai verslas. Tačiau svarbu ir tai, kad, kai išimame iš gyvenimo dalykus, pavyzdžiui, meną, gamtą, jie mums tampa terapija.

Tai kas yra toji gyvenimo prasmė? Ar sustojame ir paklausiame savęs, ką ir kaip aš darau, kodėl tai darau? O galbūt pats paprasčiausias atsakymas būtų tai, jog gyvenimo prasmė yra gyventi.