Metodinė-praktinė konferencija „Šiandienos iššūkiai darželyje“

Darbas su vaikais, jų ugdymas – dinamiškas, kintantis, keliantis nemažai iššūkių, skatinantis nuolat atsinaujinti, ieškoti įvairių metodų, būdų, formų, padedančių visapusiškai ugdyti augantį žmogų. Ypač tai aktualu kalbant apie ikimokyklinį ugdymą.  Koks darželis šiandien, kokie iššūkiai kyla, kaip juos įveikti, buvo aptariama respublikinėje ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų metodinėje-praktinėje konferencijoje „Šiandienos iššūkiai darželyje“, kurią nuotoliniu būdu organizavo Kretingos lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ bendradarbiaudamas su Kretingos rajono švietimo centru.

Jog tema aktuali ir svarbi, liudija gausus dalyvių būrys: konferencijoje dalyvavo per 300 dalyvių: vadovų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų iš įvairių Lietuvos ikimokyklinių ugdymo įstaigų, o praktine, profesine patirtimi dalinosi 42 pranešėjai, įvairiais aspektais pristatę pranešimus apie įtraukųjį ugdymą, ugdymą netradicinėse aplinkose, technologijų panaudojimą ugdyme bei kūrybiškumo ugdymą šiandienos vaikui.

Sveikindama konferencijos dalyvius Kretingos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ direktorės pavaduotoja ugdymui Diana Bakstienė, akcentavo, kad ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus kyla nemažai iššūkių pedagogams: norint padėti vaikui visapusiškai ugdytis, išmokyti patirti sėkmę šiuolaikiniame, sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, ir pačiam reikia nuolatos tobulėti, suprasti vaiko poreikius, galimybes, kurti šiuolaikišką, inovatyvią, ugdymąsi skatinančią aplinką. „Įveikti šiuos iššūkius ne visada yra paprasta ir lengva, tad džiugina, kad pedagogai dalinasi gerąja darbo patirtimi, bendradarbiauja, ieško atsakymų, koks gi turėtų būti šiandienos darželis, kad jame kiekvienam vaikui būtų gera“, – kalbėjo D. Bakstienė.

Konferencijos dalyvius pasveikino ir Kretingos rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė, kuri pasidžiaugė organizatorių iniciatyva suburiant ikimokyklinio ugdymo pedagogus diskutuoti aktualiais klausimais,  dalintis patirtimi bei ieškoti kokybiško, ugdymo galimybių.

Kretingos rajono švietimo centro pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus vedėja Vaidota Vaišienė pradėjo pirmąją konferencijos dalį, pristatydama pranešimą „Ankstyvojo amžiaus vaikų įtraukusis ugdymas“. Lektorė išsamiai aptarė įtraukiojo ugdymo tikslus, specifiką ir galimybes ikimokyklinio ugdymo pakopoje. Taip pat priminė, kad iki  2024 metų numatyta švietime įgyvendinti įtraukties principą, kuriuo siekiama ugdymo įstaigas pritaikyti vaikams, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, suteikti pagalbą kiekvienam vaikui, sudaryti sąlygas, kad kiekvienas vaikas mokytųsi saugioje, jam tinkančioje aplinkoje, kuri atitinka jo asmenines galias ir poreikius. Atkreipė dėmesį, kad  įtraukiojo ugdymo sėkmė ir galimybės priklauso nuo bendruomenės požiūrio, bendro darbo ir susitelkimo „Kalbant apie įtraukųjį ugdymą, labai svarbu keisti visuomenės nuostatas dėl vaikų, turinčių negalias dėl intelekto, regos, klausos, judesio ir padėties, įvairiapusių raidos sutrikimų (autizmo spektro sutrikimo), emocijų ir elgesio sutrikimų, ugdymo. Reiktų suprasti, kad kiekvienas vaikas, nepaisant jo negalios ar sutrikimo, turi teisę ugdytis bendrojo ugdymo įstaigose“, – pažymėjo V. Vaišienė.

Ypač jautrią ir nemažai diskusijų keliančią temą konferencijoje palietė Kretingos rajono švietimo centro pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva, skaitydama pranešimą „Nematomoji SUP pusė: ką išgyvena tėvai?“. Psichologė aptarė, su kokiomis problemomis susiduria, ką išgyvena, kaip jaučiasi tėvai, auginantys specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus. „Labai dažnai visuomenei vis dar sunku suprasti, priimti „kitokius“ vaikus, turinčius elgesio ir emocijų, dėmesio ir aktyvumo, autizmo spektro sutrikimų. Nesuvokiama, kaip gali būti, kad vaikai neklauso, nevykdo nurodymų iš pirmo, o gal net ir iš penkto karto, kelia isterijas, neatitinka elgesio „normų“. O sunkiausia yra tėvams, kurie jaučiasi tokioje situacijoje bejėgiai, kuriems reikia ir pagalbos, ir visuomenės supratimo“, – kalbėjo V. Gridiajeva.

Po pranešimų konferencija buvo tęsiama darbo grupėse.

Viena probleminių sričių, gvildentų konferencijoje, buvo ugdymo organizavimas netradicinėse aplinkose. Kadangi šiuolaikinis vaikas yra imlus, smalsus, gebantis vienu metu ne tik klausyti, bet ir kalbėti, klausinėti, stebėti, tad pedagogui labai svarbu gebėti sukurti tokią edukacinę aplinką, kurioje vaikai tyrinėtų, eksperimentuotų, keltų klausimus, aktyviai veiktų, o veikla ne tik žadintų jų smalsumą, bet ir skatintų kritiškai mąstyti, ieškoti atsakymų, kurti.  Kokios galimybės įveikti šiam ugdymo iššūkiui, atskleidė pranešėjos, pristačiusios pranešimus apie tai, kaip galima organizuoti patyriminį vaikų mokymąsi išnaudojant įvairias aplinkas, erdves.

Pranešimų metu dalyviai išgirdo daug praktinių patarimų, kaip su ikimokyklinio amžiaus vaikais galima mokytis ne grupėje, kaip ugdymasis lauke, kieme, parke, gamtinėje aplinkoje, panaudojant natūralias medžiagas, gali tapti įdomi, pažintinė kelionė, mokanti kurti, atrasti, pažinti, bendrauti ir bendradarbiauti, t.y. ugdyti visas vaikų kompetencijas. Ne vieną kartą pranešėjų buvo teigiama, kad vaikai mokosi stebėdamas aplinką, todėl ji turi būti tinkama ir įtraukianti vaiką į ugdymo(-si) procesą, suteikdama vaikui galimybių pažinti pasaulį ir įgyti žinių bei įgūdžių, o pagrindinis vaiko veiklos kūrėjas yra pedagogas.

Ypač daug dėmesio sulaukė pranešimas apie tai, kaip galima ugdyti vaikų, turinčių SUP (specialiųjų ugdymosi poreikių), pažintinių gebėjimus netradicinėse aplinkose. Pranešime buvo akcentuojama, kad reikia atsižvelgti į kiekvieno vaiko unikalumą poreikius ir kurti tokią aplinką, kurioje jis mažais žingsneliais, pagal savo galimybes plėtoja pažinimo galias.

Dar vienas iššūkis, su kuriuo susiduriama šiandienos darželyje  – tai kokybiškas ikimokyklinio amžiaus vaikų įtraukusis ugdymas, apie kurį buvo kalbama antroje konferencijos darbo grupėje. Įtraukusis ugdymas Geros mokyklos koncepcijoje apibūdinamas, kaip kokybiškas ugdymas kiekvienam mokiniui. Viena  įtraukiojo ugdymo plėtros krypčių, keliančių daug klausimų ir diskusijų, yra susijusi su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, kuriems siekiama sukurti palankias sąlygas, kad jie galėtų saugiai ir kokybiškai ugdytis kartu su visais.

Pristatyti pranešimai atskleidė, kad  dirbant su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, reikia ne tik įvairių, netradicinių mokymo priemonių, empatijos, bet ir labai svarbu išsiaiškinti ir suprasti vaiko poreikius, ieškoti individualaus priėjimo prie kiekvieno. Buvo akcentuojama, jog būtina kuo anksčiau pastebėti vaiko kitoniškumą ir pradėti su juo dirbti, subūrus tėvų, specialistų, mokytojų komandą, kuri nuosekliai bendradarbiaudama gali padėti ugdytis vaikui.

Pranešimus skaičiusios pedagogės pasidalino įžvalgomis, kaip organizuoti ugdymą(si), kad SUP vaikai būtų įtraukiami į įvairias ugdomąsias veiklas, projektus, kokias priemones, metodus taikyti, kaip ugdyti kitokį vaiką orientuojantis ne į akademinius pasiekimus, o į bendrąsias kompetencijas, kokios yra pedagogų ir logopedų bendradarbiavimo galimybės, siekiant kiekvieno vaiko pažangos. Taip pat pažymėjo, kad labai svarbu pelnyti SUP vaikų pasitikėjimą, kuris padės siekti ugdymosi sėkmės.

Apibendrindama antrosios grupės pranešimus direktorės pavaduotoja ugdymui D. Bakstienė išsakė mintis, jog labai svarbu sklandžiai integruoti, įtraukti į ugdymą SUP vaikus jau ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, užtikrinti jų ugdymą, nes tai naudinga visiems: visuomenė išmoksta priimti įvairius žmones, keičia požiūrį, o vaikai išmoksta bendrauti, bendradarbiauti socialinėje aplinkoje.

Trečioje konferencijos darbo grupėje pedagogai dalinosi praktine patirtimi, kaip ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus tikslingai naudoti informacines technologijas. Skaitydamos pranešimus pedagogės aptarė, kad pastaruoju metu daug kalbama, diskutuojama apie informatinio vaikų mąstymo ugdymą. Siekiama, kad vaikas atpažintų ir formuluotų įvairius klausimus, problemas apie jį supančią aplinką, logiškai analizuotų duomenis, pavaizduotų juos schemomis, spręstų problemas, naudodamasis šiuolaikinėmis technologijomis. Buvo akcentuojama, kad vaikams technologijos tampa vis svarbesnės, nes padeda pažinti pasaulį, kurti, keičia kasdienę jų veiklą, ugdymąsi, bendravimą, laisvalaikį, todėl IT naudojimo ankstyvajame ugdyme samprata keičiasi į daug platesnę – kai IT ugdyme suprantamos, kaip priemonė, padedanti ugdyti informacinius visų kompetencijų (socialinės, komunikavimo, pažinimo, sveikatos ir meninės) gebėjimus. Ikimokyklinio ugdymo įstaigai kyla sudėtingas uždavinys padėti vaikams suprasti, perprasti skaitmeninių technologijų pasaulį, kad jie  taptų ne tik jų naudotojais, bet ir kūrėjais.

Mokytojų parengti pranešimai atskleidė, kad ugdant informacinį vaikų mąstymą naudojamos įvairios IT priemonės: kompiuteriai, planšetės, interaktyvios lentos, grindys, stalai, interaktyvūs kubai, elektroninės knygos, edukacinės bitutės-robotukai Bee-bot,  kurios padeda kūrybiškai organizuoti ugdomąsias veiklas, bendrauti ir bendradarbiauti su tėvais, ugdo socialinius emocinius vaikų gebėjimus,  formuoja  supratimą, kaip vaikams saugiai naudoti IT, suteikia pažinimo džiaugsmo, skatina mokymosi motyvaciją, susikaupimą, įgūdį baigti pradėtą darbą. Svarbu, kad IKT būtų tikslingai naudojama, nes tik tada ugdomoji veikla gali tapti motyvuota, įdomi, praturtinta vaizdinga informacija vaikams.

IT naudojimas ikimokykliniame ugdyme neatsiejamas nuo kūrybiškumo, kurio ugdymas įvairiais aspektais buvo aptartas ketvirtoje darbo grupėje. Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vaikų kūrybiškumo ugdymas tampa vienas svarbiausių  uždavinių. Mokslininkų teigimu, kūrybiškumas turi būti ugdomas nuo mažens, nes yra išskirtinis žmogaus gebėjimas, viena vertingiausių asmenybės savybių, padedančių spręsti įvairias problemas, ieškoti nestandartinių sprendimo būdų, patirti sėkmę.

Ne viena pedagogė, skaičiusi pranešimą, pažymėjo, kad kūrybiškumas – tai gebėjimas reikšti naujas idėjas, originaliai mąstyti, rasti įvairių būdų problemoms spręsti, todėl jo nereiktų sieti vien su menine veikla, o sukurti vaikams tokią ugdomąją aplinką, kurioje jie galėtų laisvai rinktis kūrybai reikalingas medžiagas, išnaudotų pačias įvairiausias kūrybinės raiškos galimybes, laisvai tyrinėtų aplinką, konstruotų, įveiktų kliūtis, spręstų problemas, t.y. išlsilaisvintų, atsiskleistų mažųjų kūrybinės galios.

Mokytojos pasidalino praktine patirtimi, kaip ugdyti vaikų kūrybiškumą naudojant gamtines medžiagas, antrines žaliavas, taikant STEAM metodiką. Taip pat atskleidė, kaip puoselėti vaikų meilę savo šaliai, lietuvių kalbai kūrybiškai panaudojant tautinius motyvus meninėse veiklose. Pedagogai akcentavo, kad vaikų kūrybiškumo ugdymo galimybių, priemonių, būdų, formų išties yra labai daug, svarbu jas nuosekliai, tikslingai ir kryptingai naudoti.

Baigus darbą grupėse, metodinę-praktinę konferenciją apibendrino Kretingos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ direktorė Zita Domarkienė, dėkodama joje dalyvavusiems ir pranešimus skaičiusiems Lietuvos ugdymo įstaigų atstovams už bendrystę, bendradarbiavimą, dalijimąsi ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo(si) idėjomis, gerąja darbo patirtimi. „Pagrindiniai konferencijos uždaviniai buvo aptarti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo aktualijas, pasidalinti įžvalgomis, metodais, priemonių panaudojimu, instrumentais, padedančiais siekti kokybiško ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, stiprinti švietimo įstaigų partnerytę plėtojant vaikų ugdymo ir mokymo gerinimą. Manau, juos pavyko puikiai įgyvendinti. Besidalindamos viena su kitomis tuo, ką turime geriausia ne tik pačios praturtėsime, bet ir padėsime mūsų ugdomiems vaikams augti, tobulėti, tapti stipriais, kūrybingais, žingeidžiais visuomenės nariais“, – kalbėjo direktorė.

 

Priešmokyklinio ugdymo pedagogė Neringa Mikaločienė