„Nykštukų“ grupės vaikai iškėlė inkilų sugrįžtantiems paukščiams

  • 0 comments

Priešmokyklinio ugdymo grupės „Nykštukai“ vaikai, mažieji miško bičiuliai, šį pavasarį grįžtančius paukštelius pasitiko kartu su tėveliais pagaminę inkilų. Juos iškėlė Žalgirio miške kartu su Kretingos Valstybinių miškų urėdijos miškininkais per inkilų kėlimo šventę „Paukščiai grįžta namo“.  Dalyvaudami šventėje vaikai ne tik galėjo stebėti, kaip taisyklingai įkeliami inkilai, bet ir sužinojo daug įdomybių apie inkilus, kuo jie skiriasi, kaip juos reikia prižiūrėti.

Išvyka į mišką prasidėjo Kretingos Valstybinių miškų urėdijos (VMU) sandėlyje, kuriame vaikai galėjo apžiūrėti įvairaus dydžio inkilus, skirtus ne tik varnėnams, bet ir zylutėms, musinukėms, pelėdoms ir net šikšnosparniams. Kretingos VMU vadovas Tomas Zaleckis vaikams papasakojo, kaip taisyklingai gaminami inkilai, kaip juos reikia įkelti, kodėl negalima jų kalti prie medžio arba rišti.

Atvykę į mišką vaikai vaišinosi skania, ant laužo virta aviečių arbata, klausėsi miškininkų pasakojimo kaip ir kodėl reikia kasmet išvalyti senuosius inkilus. Pasirodo paukščiai, išskyrus varnėnus, patys inkilų neišsivalo, kiekvienais metais inkilo viduje suka naują lizdą ir taip jis tampa nesaugus perėti jaunikliams. Vaikams buvo smalsu apžiūrėti ir atidarytą senąjį inkilą, kuriame miškininkai be samanų, šakelių atrado ir gilių, kankorėžių… Taip nutinka, nes dažnai kiti paukščiai arba smulkūs gyvūnai inkile pasidaro žiemos maisto atsargų sandėliukus. Valant inkilus nutinka ir nelabai malonių nutikimų. Miškininkai papasakojo, kad valant inkilą teko ir nukentėti nuo širšių, kurios jame buvo susisukusios savo lizdą.

Vėliau vaikai galėjo stebėti, kai miškininkai, naudodami specialią kartį, užsidėję šalmus, kabino inkilus, parinkdami tinkamą medžio šaką.

Dalyvavimas inkilų kėlimo šventėje vaikams – nepaprasta patirtis. Jie galėjo pamatyti, koks yra sudėtingas darbas parūpinti namelių paukščiams, kad jie pavasarį atsidėkodami džiugintų visus giesmėmis. Taip pat džiugu, kad vaikai galėjo pabūti miške, vaikščioti po jį ir įkvėpti gaivaus medžių, samanų kvapo, išgirsti bundančios gamtos garsų, paskanauti ant laužo keptų zefyrų.

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Neringa Mikaločienė

 

Dalintis