„Nykštukų“ grupės vaikų apsilankymas Lenkimų girininkijoje

Ne veltui yra sakoma, kad gamta yra žmonių mokytoja, mokanti kantrybės, ištvermės, grožio pajautimo, išminties… Tik labai gaila, kad mes vis mažiau jaučiame ryšį su supančia gyvąja gamta: mišku, jame augančiais medžiais, gyvenančiais gyvūnais.  Juk joje slypi tiek daug įdomių, nuostabių paslapčių ir dar netarstų dalykų, kuriuos suprasdami žmonės išmoksta išties daug. Būtent gamtos įdomybių vieną rudens dieną priešmokyklinio ugdymo „Nykštukų“ grupės vaikai išsiruošė ieškoti ir atrasti į Lenkimų girininkijoje esantį mišką. Čia jų laukė nemažai nekasdieninių atradimų.

Vaikus miško erdvėje įsikūrusioje poilsiavietėje  sutiko rudenėjantis, gelstantis, raustantis miškas ir Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistė  Gražina Banienė, kuri mažiesiems viena po kitos atvėrė gražiausias miško paslaptis, atsakė į vaikų klausimus.

Visų pirma, vaikai susipažino, ką galima vadinti mišku, o kas yra giria ir sengirė, kokių augalų galima rasti ir kokių gyvūnų galima sutikti. Rodydama žemėlapį specialistė G. Banienė pristatė, kiek yra miškų Kretingos ir Skuodo rajonuose. Kai vaikams buvo užduotas klausimas, kiek medžių kasmet yra pasodinama, atnaujinant miškus, nuskambėjo įvairiausi atsakymai, tačiau teisingas buvo vienas – net milijonas sodinukų. Vaikai suprato, kai tai tikrai labai daug.

Ypač įdomus vaikams buvo pasakojimas apie miško gyvūnus, ir jų pėdsakus, Specialistė G. Banienė pademonstravo šerno, briedžio, stirnos, kiškio, barsuko, vilko pėdsakus. Vaikai galėjo palyginti, kurio gyvūno pėdsakas panašiausias yra į namuose auginamo šuns pėdsaką. Išsiaiškinę, kad vilko ir šuns pėdos beveik tokios pačios, nusprendė, kad vilkas yra laukinis šuo.

Toliau vaikai keliavo miško medžių ir augalų takeliu: susipažino, kokie medžiai auga miške, palygino lietuvišką ir amerikietišką (raudonąjį) ąžuolus, jų vaisius, ieškojo beržo, eglės, pušies, drebulės, atsakydami į klausimus išsiaiškino, kodėl medžiai numeta lapus, klausė pasakojimo, kas yra medžių laja ir kaip medžiai auga palikdami vieni kitiems vietos arba užgoždami vieni kitus išsikovoja sau vietos ir pražudo silpnesnius medžius. Pasirodo, miške galioja labak griežtos augimo taisyklės. Vaikai atidžiai apžiūrėjo ir medžių sėklytes bei sužinojo, kaip auginami medžių sodinukai. Susidomėję klausėsi miško auginimo specialistės  G. Banienės pasakojimo apie tai, kaip pušis ginasi nuo kenkėjų: pasirodo, kad jei kenkiantys vabaliukai pragraužia žievę, medis išleidžia sakus ir taip juose įklampina kenkėjus, kad jie žūsta.

O kaipgi miškas rudenį be grybų? Miške jų auga išties daug, tačiau vaikams labiausiai įspūdį paliko pumpotaukšlis, rutuliškas, apaugęs smulkiais dygliukais grybais.  Apžiūrėję pumpotaukšlį ir išklausę pasakojimo, vaikai sužinojo, kad šis keistas grybas, kol jaunas, yra valgomas, o kai pasensta, jo galvutės viršuje atsiveria nedidelė angelė, pro kurią išlekia dūmų kamuolėliai, t. y., išbarstomos sporos, kurias vėjas išnešioja, ir taip pasėjami nauji grybai.

Aprodžiusi mišką, atskleidusi jo paslapčių, G. Banienė visus vaišino sausainiais grybukais ir skaniąja miško arbata, kurioje tilpo spanguolių, bruknių, mėlynių lapelių, beržo šakelių skoniai, ir sušildantys, ir užburiantys.

Atsisveikindami su mišku, susikibę už rankų vaikai padėkojo miškui, jos gyventojams žvėrims ir paukščiams, augalams, didingiems medžiams ir miško auginimo specialistei  Gražinai Banienei, kurios įdomiuose pasakojimuose buvo juntama nepaprasta meilė miškui ir viskam, kas jame žaliuoja, kas jame yra gyva.  Nuo tokių įdomių ir šiltų pasakojimų, išvykų į mišką, skatinimo tyrinėti jo aplinką ir prasideda vaikų ėjimas į gamtą, pamažu su ja užmezgamas ryšys, kuris žadina smalsumą, norą sužinoti, ieškoti ir atrasti.

 

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Neringa Mikaločienė