Paskaita „Kaip lavinti vaikų kūrybiškumą?“

Kūrybiškumas – neatsiejama šiandieninio gyvenimo dalis. Vis dažniau girdima, kaip svarbu išmokti kūrybiškai spręsti problemas, rasti kūrybiškus sprendimus. Kodėl tai yra taip svarbu, kodėl būtina lavinti vaikų kūrybiškumą, kaip jį lavinti, mintimis pasidalino įstaigoje apsilankiusi   dailininkė, keramikė, TV laidų vedėja, aktyvi visuomenės veikėja Nomeda Marčėnaitė. Ji lopšelio-darželio darbuotojams skaitė paskaitą „Kaip lavinti vaikų kūrybiškumą?“.

Pradėdama paskaitą lektorė akcentavo, jog labai svarbu suvokti, kad kiekvienas žmogus gimdamas atsineša kūrybiškumo dovaną, kiekvienas iš prigimties yra nepaprastai kūrybingas, tačiau vėliau atsitinka taip, kad kūrybinės galios pamažu nuslopsta. Kodėl taip atsitinka? Vieno atsakymo į šį klausimą, anot lektorės, nėra, tačiau pagrindinė priežastis ta, kad vaikas susiduria su nepalankiomis sąlygomis: sudėtingomis aplinkybėmis šeimoje, ugdymo įstaigoje, nuolatine kritika, noru atitikti gyvenimo standartus, kuriuos diktuoja suaugusieji… Pamažu krenta vaiko savivertė, teigiamas savęs vertinimas, kuris neigiamai veikia vaiko kūrybiškumą ir skatina savo kūrybiniais darbais prisitaikyti prie aplinkos reikalavimų.

Pristatydama įvairias gyvenimiškas situacijas, menininkė kalbėjo, kad aptariant vaikų darbus, kūrybą negali būti vartojami žodžiai „gražu“ ar „negražu“. Toks vertinimas visada yra labai subjektyvus. Jei kažkas vienam žmogui, mokytojui ar kitam suaugusiajam, yra gražu ar negražu, tai dar nereiškia, kad tai yra grožio standartas. „Galbūt vaiko nupiešto rudens spalvos mokytojui priminė jo vaikystę, dėl to jam be galo gražu, jautru. Tačiau tai nereiškia, kad kitas vaikas, piešiantis vien juodu pieštuku griežtas linijas, daro tai neteisingai. Reikėtų pagirti jam būdingą braižą, galbūt jis turi įgimtą talentą grafikai. Visi žmonės skirtingi, tačiau visi savaip talentingi. Todėl labai svarbu, kad mokytojas pastebėtų kiekvieną vaiką, jo individualumą, pabrėžtų tik jam būdingus sugebėjimus ir padėtų jiems atsiskleisti “, – neabejoja N. Marčėnaitė.

Kaip teigė lektorė, vaiko kūrybiškumas „liejasi“ tada, kai vaikas tiki savimi, kai jis jaučia daug meilės, girdi padrąsinimus, jaučiasi laisvas išsakydamas savo mintis, kada prašomas pakomentuoti savo unikalius darbus, kada nėra jo darbai lyginami su kitų darbais… Suaugusieji turėtų netrukdyti vaikams augti, būti savimi, turėti savo pasaulį. Negalima vaikų kūrybiškumo slopinti, reikia jį vystyti, o noras visus sunorminti kartais, reikia pripažinti, peržengia ribas. Juk visi vaikai yra labai individualūs, bet nori būti pastebėti, nori, kad būtų įvertintos jų pastangos. N. Marčėnaitė akcentavo, jog labai svarbus yra vaiko savivertės stiprinimas. Savivertės nebuvimas atveria pačius baisiausius dalykus, kurie labai žeidžia mus pačius, nes paverčia sudėtingomis asmenybėmis, keliančiomis problemų sau ir aplinkai.

Dalindamasi savo pačios asmenine gyvenimiška patirtimi, paskaitą skaičiusi lektorė akcentavo, kad vaiko augimui, žmogaus vystymuisi ypač stiprų poveikį daro vaikystėje patirtos psichologinės traumos, skaudūs išgyvenimai, pasakyti žodžiai, patirtas pažeminimas iš pačių artimiausių žmonių. Tokie vaikai yra daug labiau pažeidžiami, tačiau savaip kūrybiški. „Tas kūrybiškumas bus kitoks, bet jis bus ir jo negalima slopinti. Tokio ypač pažeidžiamo vaiko kūrybiškumą reikia stiprinti visais įmanomais būdais, pažinti patį vaiką, jo kūrybą, o pažinti reiškia pamilti“, – kalbėjo žymi menininkė.

Baigdama paskaitą lektorė pajuokavo, kad paklausta, kaip ugdyti vaikų kūrybiškumą, ji atsakanti, kad mes, suaugusieji, jo tik nesunaikintume. „Ugdykime kūrybiškus vaikus sekdami jiems pasakas, skaitydami knygas, žaisdami, skatindami svajoti, fantazuoti, tiesiog juos mylėdami ir suprasdami. Vaikams būtina terpė savo natūraliam kūrybiškumui išreikšti. Kelias, kurį mes pasirinkome – tai teikti džiaugsmą vaikams, būti kartu, padėti vaikams išreikšti savo idėjas ir mintis, leisti jiems kurti ir tobulėti. Juk jų gražios vaikiškos svajonės lydi mus ir retsykiais paverčia pasaulį stebuklinga vieta gyventi“ – mintimis pasidalino N. Marčėnaitė.