Patirties sklaida ir įkvepiančios praktikos šiuolaikiniame ikimokykliniame ugdyme

Šiuolaikinis ikimokyklinis ugdymas ir požiūris į jį sparčiai kinta – daug dėmesio skiriama vaikų patyriminiam ugdymui, siekiant skatinti jų smalsumą, aktyvumą, lavinti savarankiškumą, kūrybiškumą, kritinį mąstymą. Kaip užtikrinti, kad ugdymas būtų kokybiškas? Atsakymų į šį klausimą buvo ieškoma respublikinėje konferencijoje „Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas: patirtys, idėjos, atradimai“, kurią organizavo Kretingos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ bendruomenė, bendradarbiaudama su Motiejaus Valančiaus viešąja biblioteka bei rajono Švietimo centru. Konferencija subūrė per šimtą ikimokyklinio,  priešmokyklinio ugdymo mokytojų, vadovų, vaiko pagalbos specialistų iš įvairių Respublikos ikimokyklinio ugdymo įstaigų.  Dalyviai buvo kviečiami pasidalyti gerąja patirtimi, inovatyviais metodiniais sprendimais ir atradimais, skatinančiais vaikų mokymosi motyvaciją, smalsumą bei pasisemti naujų idėjų ir įkvėpimo kasdieniam pedagoginiam darbui.

Į konferenciją susirinkusius dalyvius pasveikino Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius. Meras pastebėjo, kad ikimokyklinis ugdymas yra labai svarbus, nes yra žmogaus gyvenimo pagrindas, kada formuojasi svarbūs gyvenimiški įgūdžiai, socialiniai santykiai, pagrindinės gyvenimo vertybės – smalsumas, kūrybiškumas, savarankiškumas, atsakomybė, svarbios sėkmingam mokymuisi mokykloje. „Kokybiškas ikimokyklinis ugdymas leidžia vaikui įgyti socialinius ir emocinius „gyvenimo įrankius“, kurie yra tolimesnio gyvenimo pagrindas“, – teigė meras A. Kalnius.

Gražia ir prasminga lopšelio-darželio „Ąžuoliukas “ iniciatyva suburti Respublikos ikimokyklinio ugdymo mokytojus į konferenciją ir ieškoti naujų, įdomių, inovatyvių ugdymo galimybių pasidžiaugė ir Kretingos rajono savivaldybės švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Tranizienė bei  Švietimo centro direktorė Loreta Jurgutienė. Specialisčių teigimu, kiekvienam mokytojui tenka ypatinga atsakomybė būti kūrėju, įkvepėju, idėjų generatoriumi, formuojančiu ne tik vaikų žinias, bet ir jų požiūrį į mokymąsi, pasaulį bei į patį save.

Konferencijos koordinatorė ir moderatorė lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ pavaduotoja ugdymui Diana Bakstienė pakvietė dalyvius pasidalinti patirtimi, pasisemti įkvėpimo ir pabūti visiems bendrystėje, siekiant vieno tikslo – per dalijimąsi įžvalgomis, atradimais, išgirsti kuo daugiau idėjų, padedančių auginti smalsius ir laimingus vaikus.

Konferencijoje pranešimą „Mokytojas važiuojantis (ne)autopilotu“ pristačiusi Kretingos rajono švietimo centro psichologė Vika Gridiajeva kalbėjo apie mokytojų emocinę savijautą ir kūrybos išsekimą. Psichologė pastebėjo, kad neretai pedagogai pasijunta lyg veiktų „autopilotu“ – darbus atlieka mechaniškai, o energijos kurti trūksta. Mokytojas viską daro kaip visada: priima vaikus, veda veiklas, prižiūri žaidimus, ramina konfliktus, bet viduje jaučiasi pavargęs, išsekęs, tarsi stebėtų savo darbą iš šalies. Ikimokyklinio ugdymo mokytojas – vienas pirmųjų žmonių, su kuriuo vaikas susiduria už šeimos ribų. Mokytojo emocinė būsena tiesiogiai veikia vaikų saugumo jausmą, pasitikėjimą savimi ir net požiūrį į mokymąsi. Mokytojo kūryba, santykis su vaikais, svarbus visaverčiam ugdymui, gimsta iš jo vidinės pusiausvyros, džiaugsmo ir prasmės pajautimo. Rūpintis emocine sveikata nėra prabanga – tai būtina sąlyga kokybiškam ugdymui. „Kad galėtume įkvėpti vaikus, pirmiausia turime atgaivinti save. Tad būtina pailsėti, nebijoti pripažinti savo ribotumo, gebėti stebėti ir nesuasmenintai interpretuoti reiškinius, rasti laiko įprasmintai refleksijai, kuri padėtų suprasti, kuris lygmuo, emocinis, sensorinis ar kognityvinis, yra labiausiai pažeistas. Visa tai padės augti, tobulėti, užmegzti nuoširdų santykį su ugdomais vaikais, o, svarbiausia, išjungti autopilotą,“ – pabrėžė psichologė.

Plungės specialiojo ugdymo centro švietimo pagalbos ir konsultavimo skyriaus  vedėja Gintarė Vičienė pranešime „Nematomi tiltai: kaip kurti įtraukų ugdymą darželyje“ akcentavo, kaip įtraukti ir ugdyti vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimų, kaip su jais kurti ryšį, bendrauti ir kaip išmokyti socialinių įgūdžių. „Pagrindinis tikslas – padėti vaikui būti kartu su kitais, jaustis saugiai ir patirti bendrystę, – teigė specialistė. – Tai nereiškia, kad vaikas nebus mokomas naujų dalykų, bet pirmiausia svarbu sukurti atmosferą, kurioje jis gali jaustis priimtas.“  Vaikams su autizmo spektro sutrikimu dažnai sunku bendrauti ir suprasti kitų emocijas. Todėl pedagogams svarbu kurti pasitikėjimu grįstą santykį: stebėti, klausytis, reaguoti į vaiko poreikius ir jausmus. Pasak specialistės, tik tokiu būdu vaikai gali pradėti jaustis saugūs ir pasiruošę mokytis per bendravimą bei žaidimą. Specialistė pabrėžė, kad bendros veiklos, struktūruota rutina ir žaidimai padeda vaikams įgyti pasitikėjimo savimi, bendravimo įgūdžių ir saugumo jausmą. Vienas klaidingų įsitikinimų – kad mokykloje ar darželyje svarbiausia įgyti žinias. Pasak specialistės, akademiniai pasiekimai ateina vėliau, kai vaikui sukuriama saugi ir palaikanti aplinka. „Darbas su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimą, mums primena, kad kiekvienas pasaulį mato savaip, reikalauja kantrybės, empatijos ir supratimo. Tačiau taip pat tai – didžiulis džiaugsmas: nepakartojamas jausmas yra matyti, kaip vaikas palaipsniui įsitraukia į bendrystę, mokosi socialinių įgūdžių, patiria saugumo jausmą, kaip kuriami tie nematomi tiltai, įtraukiantys vaikus į ugdymą. Mūsų užduotis – rasti kelią į jų pasaulį ir padėti jame jaustis saugiai, “ – kalbėjo specialistė.

Po įkvepiančių specialisčių pranešimų patirtimi dalinosi ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai. Konferencijos metu buvo pristatyta 16 stendinių bei 20 žodinių pranešimų apie pedagogo vaidmenį ugdyme, įtraukųjį ugdymą, ugdymo turinį ir metodikos kryptis bei inovatyvius ugdymo sprendimus. Praktiniuose pranešimuose mokytojai dalinosi įgyvendinamomis veiklomis, kurios ugdo vaikų finansinį raštingumą, smalsumą, kūrybiškumą, emocinį pasaulį, savarankiškumą. Pristatė pavyzdžių, kaip vaikų klausimai, pastebėjimai ar žaidimai gali tapti įkvėpimu prasmingoms ugdomosioms veiklomis, skatinančiomis tyrinėti, kurti, atrasti ir pažinti aplinką.  Nemažas dėmesys buvo skiriamas vaikų įtraukties į ugdymo procesą galimybėms aptarti, taikant informacines technologijas, inovatyvius metodus, veiklas. Aptartas tėvų vaidmuo, bendradarbiavimo svarba ugdant vaikų kūrybiškumą ir individualius gebėjimus. Pedagogai pristatė įdomių ir žaismingų veiklų, kuriamų ugdymosi kontekstų ankstyvojo amžiaus vaikais pagal rekomendacijas ikimokyklinio ugdymo pedagogams „Žaismė ir atradimai“. Neatsiejama šiuolaikinio ikimokyklinio ugdymo dalis yra ir informacinės technologijos, tad pedagogai dalinosi mintimis, kaip tikslingai ir prasmingai, siekiant ugdymo tikslų, naudoti Photon robotukus, išmaniąsias lentas bei interaktyvias programas.

Konferencijos pabaigoje Kretingos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ direktorė Zita Domarkienė padėkojo visiems dalyviams ir pranešėjams už atvirumą, nuoširdumą ir dalijimąsi patirtimi. Konferencija priminė, kad mokytojo kelias – tai nuolatinis augimas, ieškojimas ir atradimai, kurie ne tik ugdo vaikus, bet ir iš naujo įkvepia pačius pedagogus kūrybai bei prasmingam darbui. „Konferencija, manau, buvo ne tik žinių, bet ir įkvėpimo bei bendrystės diena. Džiugu, kad mokytojai dalijosi kūrybinėmis idėjomis, o svarbiausia, tikiu, išsinešė jausmą, kad nėra vieni, kad visi gyvename panašiais džiaugsmais ir rūpesčiais. Bendravimas, supratimas, dalijimąsi, profesinis palaikymas ir augimas yra pagrindinės šių dienų ugdymo vertybės. Tokie susitikimai padeda sustoti, pasidžiaugti tuo, ką darome, ir iš naujo patikėti, kad mūsų darbas keičia pasaulį mažais, bet labai svarbiais žingsniais,“ – kalbėjo direktorė.

 

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Neringa Mikaločienė