Pavasario tradicijos ir apeigos

    Užgavėnių rytą, vaikai į grupę rinkosi tapę „velniukais“ ir „čigonėlėmis“, nešini vaišėmis. Šią dieną labai svarbu daug daug prisivalgyti – „kad pilvas už kaklą kietesnis būtų“, kad visus ateinančius metus būtum „sotus ir sveikas“. Taigi valgyti reikia net 12 kartų – už kiekvieną būsimą mėnesį.

    O kokios Užgavėnės be blynų? Prikepti ir suvalgyti reikia labai labai daug. Visokiausių – didelių kaip saulė, mažučių kaip kačiuko letenėlės, suvyniotų, sulankstytų, su mėsa, uogomis, medumi … Kiekviena šeimininkė gali pasipuikuoti savo skaniausiais blynais!

Šiais metais, skanių blynų užsiprašėme sesučių (trynukių) Ugnės, Aistės, Urtės močiutės. Iš vakaro mergaitės linksmai pasakojo: „ blynai bus mieliniai ir karšti“.

    Išsirikiavę į smagią eiseną, išėjome svečiuotis. Eidami sveikinomės su kiekvienu sutiktu žmogumi, o mus sveikino kiekvienos pravažiuojančios mašinos vairuotojas. Buvo  smagu eiti! Net nepastebėjome kaip atsiradome sesučių kieme. Močiutė, išgirdusi mūsų dainą (žinoma apie blynus), pasirodė nešina didele lėkšte blynų. Pritariant akordeonu muzikos mokytojai Adelei, dainavome linksmas Užgavėnių daineles, pašokome. Ne tik skanių blynų prisivalgėme, dar ir saldainiais pavaišino. Palinkėję geros sveikatos, padėkoję už vaišes, grįžome į savo kiemą valgyti „širdelinių“ blynų ir su visais lopšelio – darželio vaikais vyti žiemą lauk.

    Ryto rato metu prisiminėme, kokia šiandien diena ir kaip ji vadinasi, koks metas prasideda, kiek jis truks, kokia švente baigsis. Dengėme kuklų pirmosios Gavėnios dienos stalą. Sesutės nepamiršo ką dera valgyti šią dieną ir atsinešė džiovintų slyvų, persikų, ananaso gabaliukų. Kai kurie vaikai prisiminė ir praeitų metų Pelenų dieną; pavartėme albumą su užfiksuotomis akimirkomis. Pasitardami pasiruošėme stalą. Susėdus uždegėme švęstą žvakutę. Jai degant, pasikalbėjome apie tai, kaip reikėtų elgtis per Gavėnią, stengtis susilaikyti nuo negerų poelgių, nusiteikti būti paslaugesniems, jautresniems… Sudeginome pernykštę verbą. Vaikai matė, kaip atsirado pelenai, dar kartą įsitikino, pelenai – ugnies pėdsakas. Išėję pasivaikščioti, tuos pelenus išbarstėme ant rožių kerų, linkėdami daug gražių žiedų.

                                                                                       Ikimokyklinio ugdymo auklėtoja metodininkė

                                                                                       Irena Lukauskienė.