Pažintinis žygis „Miškas pavasario ritmu“

Šiais metais pavasaris mūsų nelabai lepina šiluma, saule, tačiau viskas aplinkui vis labiau kasdien skleidžiasi, žaliuoja, žydi, čiulba ir primena, kad gamta gyvena savo ritmu, pavasario ritmu. Kad pasidžiaugtų pavasariu, pažintų atbundančią gamtą, priešmokyklinio ugdymo grupės „Nykštukai“ vaikai, Jaunieji miško bičiuliai „Nykštukai miškinukai“, išsiruošė į pažintinį žygį „Miškas pavasario ritmu“, kuriame juos jau ne pirmą kartą lydėjo ir pavasariško miško paslaptis atskleidė nuostabioji VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistė Gražina Banienė.

Pažintinis žygis, pažintis su mišku prasidėjo vos įžengus į šalia Raguviškių esantį mišką, kuris vaikus pasitiko čiulbesiu ir paslaptingu medžių ošimu. Miško specialistė vaikus suintrigavo, kad žygis bus nepaprastas, o vaikai keliaus atlikdami užduotis ir visais pojūčiais patirdami miško paslaptis. Pati pirmoji užduotis, skirta vaikams, buvo įsiklausyti į miško garsus ir pasidalinti tuo, ką išgirdo. Vaikai girdėjo ir čiulbančius paukščius, ir šlamančius medžius, ir po kojomis čežančius pernykščius lapus, traškančias šakeles. Vėliau vaikai buvo paraginti plačiau atmerkti akis ir įsižiūrėti į pavasariškomis spalvomis pasipuošusį mišką. Vaikai pastebėjo šviesesnius ir tamsesnius žalios spalvos atspalvius, besiskleidžiančias ir žydinčias baltas, violetines, geltonas, žydras gėles. Daug emocijų vaikams sukėlė sulapoti besiruošiantis papartis, kuris pasak vaikų, labai panašus į sraigę, nes susisukusi augalo viršūnė. Ne vienas pastebėjo ir asiūklius, kurie, kaip papasakojo miškininkė, augo ir paslaptingais dinozaurų laikais.

Žygiuojant miško taku ir klausantis miškininkės pasakojimų, vaikai atrado dar daugiau pavasariško miško įdomybių. Lygindami lazdyno ir skroblo lapus, išsiaiškino ir sužinojo, kaip pagal lapus skirti medžius ir krūmus. Įdomu buvo sužinoti, kad skroblo mediena yra pati tvirčiausia. Liesdami medžių kamienus vaikai juto skirtingą jų šiurkštumą, glotnumą, ir tai padėjo aiškintis, kur koks medis auga.

Vaikams buvo įdomu sužinoti ir ar miške yra žvėrių. Na, žvėrių pamatyti nepavyko, bet miškininkė parodė neseniai išraustas barsuko duobes aplink medžio kamieną ir paaiškino, kad greičiausiai gyvūnas ieškojo maisto, grambuolių lervų, kurios jam labai skanios. Nors gyvūnų nepavyko pamatyti, tačiau, miškininkės teigimu, juos galima užuosti, nes barsukai, lapės, turi savo kvapą, ir pakvietė vaikus vėl įkvėpti miško ir pabandyti apibūdinti kvapus.

Įdomi žygio dalis buvo išvirtusių ir nulūžusių medžių tyrinėjimas. Ir ko tik vaikai neatrado, ir ko tik nepamatė… Ant vieno stuobrio suskaičiavo net penkiolika genio ar meletos iškaltų drevių, ant kito – atrado viena ant kitos suaugusių kempinių, kurios, kaip paaiškino miškininkė, nors ir yra laikomos parazitiniais grybais, tačiau labai reikalingos, nes suardo nuvirtusį medį, jis sutręšta ir patręšia miško dirvožemį. Vaikai susidomėję tyrinėjo ir medžius apaugusias samanas, kerpes, bandė įsižiūrėti, kuo jos skiriasi, kaip atrodo per padidinamąjį stiklą.

Pavasarinį žygį paįvairino pasitikėjimo žaidimas „Vedu draugą“: vaikai susikibę rankomis, užsimerkę, nekalbėdami, turėjo vesti vienas kitą miško takeliu ir tuo pačiu metu bandyti išgirsti bent vieną miško garsą. Žaidimas vaikus mokė ne tik pasitikėti draugu, bet dar ir išgirsti, įsiklausyti, kas yra aplinkui.

Įpusėjus žygiui miškininkė vaikus pakvietė susėsti miško aikštelėje ir pasidalinti žygio atradimais. Vaikai nors ir nedrąsiai, bet vienas po kito dalinosi, ką pastebėjo, ką užuodė, ką išgirdo, kas patiko žygiuojant mišku. Daug gerų emocijų vaikams sukėlė žaidimas „Surask medį draugą“. Vaikai galėjo bėgioti po mišką, apkabinti medį, prie jo prisiglausti, paglostyti ir nurimti, taip pat užlipti ant kelmo, atrasti tai, kas jiems įdomu, pajusti pavasarį miške.

Baigiantis žygiui, miškininkė pakvietė visus sugulti ant kilimėlių ir įsiklausyti į mišką. Vaikai klausydami ramaus miškininkės pasakojimo dar kartą išgirdo pavasariškai čiulbantį ir ošiantį mišką, stebėjo siūbuojančias medžių viršūnes, sudėdami pirštukus į apskritimą, bandė sustabdyti ir įsiminti patį gražiausią miško vaizdą.

Pažintinis  žygis „Miškas pavasario gamtos ritmu“ „Nykštukų“, grupės vaikams buvo nepaprastas nuotykis, padėjęs per pojūčius (kvapus, vaizdus, klausą, lietimą) pažinti pavasarišką mišką, patirti ramybę, lengvumą, kuriuos teikia gamta. Labai svarbu mums, suaugusiems, išmokyti vaikus, pažinti, pamilti, pajusti nepaprastai raminančią, įkvepiančią, žavinčią, mokančią miško galią. Juk vaikai išmoks mylėti gamtą, visa, kas gyva aplinkui tada, kada joje kuo daugiau bus, patirs, išgyvens. Juk vaikystėje pažinta gamta, tai dovana, kurią nešamės visa gyvenimą.

 

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Neringa Mikaločienė