Šiltos draugystės popietė: kai „Ežiukai“ ir „Žvirbliukai“ tapo viena didele kalėdine šeima

Gruodžio 5-oji mūsų darželyje kvepėjo ne tik eglute ir mandarinais, bet ir pačiu tikriausiu stebuklu – draugyste. Tą dieną „Ežiukų“ ir „Žvirbliukų“ grupių vaikai susitiko ilgai lauktoje popietėje, kurios tema buvo paprasta, bet be galo graži: „Draugystė šventiniu laikotarpiu“.

Vos pravėrus duris, grupę užpildė šypsenos ir garsus „Labas!“ – tarsi visi būtų laukę vieni kitų ištisus metus. Pradėjome nuo jaukios kalėdinės pasakos apie mažus nykštukus, kurie kartu puošia miško eglutę. Vaikai sėdėjo ratu, prisiglaudę petys į petį – ežiukas šalia žvirbliuko, žvirbliukas šalia ežiuko – ir kartu juokėsi, kartu stebėjosi, kartu išgyveno kiekvieną stebuklingą akimirką.

Po pasakos visi kibo į bendrą kūrybą – kūrėme tikras kalėdines stebuklingąsias lazdeles! Kiekvienas vaikas gavo savo lazdelę ir spalvotus kaspinėlius ir visas kitas reikalingas priemonės. Rankytės dirbo, akytės švietė, o širdelės plakė vienu ritmu.

Kai lazdelių burtininkų armija buvo pasiruošusi, atėjo laikas pačiam smagiausiam – žaisti kartu! Žaislai keliavo iš rankų į rankas be jokių „mano–tavo“. Mašinėlės važinėjo po visą grupę, lėlės gėrė arbatą didžiausiame įsivaizduojamame stale, o kaladėlės kilo į dangų – statėme aukščiausią kalėdinį bokštą, kokį tik darželis yra matęs. Juokas, krykštavimas, apsikabinimai – rodos, net sienos šypsojosi.

Ši popietė dar kartą priminė tai, ką mes, suaugusieji, kartais pamirštame: tikra draugystė neturi grupių pavadinimų, ji tiesiog yra. Ji gimsta, kai dalinamės, kai juokiamės kartu, kai paduodame vienas kitam ranką (ar žaisliuką). „Ežiukai“ ir „Žvirbliukai“ tą dieną tapo viena didele, triukšminga, laiminga kalėdine šeima.

Ačiū visiems mažiesiems draugystės stebukladariams – jūs parodėte, kad Kalėdos prasideda ne po egle, o širdyse, kurios moka mylėti ir dalintis.

Su šilčiausiais linkėjimais.

 

Ikimokyklinio ugdymo mokytojos Ieva Tamašauskienė ir Kristina Gureckienė