Skambėjo dainos, sukosi rateliai

  • 0 comments

Jau šeštus metus iš eilės pavasario saulė, sugrįžtančių paukščių giesmės, sukvietė Žemaitijos regiono ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus į festivalį „Iš močiutės skrynios“, kurį organizavome mes, Kretingos lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“. Žemaitiškomis dainomis, šokiais, savo juoku mus džiugino net iš šešiolikos Kretingos miesto ir rajono, Mažeikių rajono Sedos miesto, Gargždų, Palangos ugdymo įstaigų atvykusių vaikų.

Žemaitiškai dainuodama dainą apie pavasarį, apie parskridusius paukščius festivalį pradėjo močiutė (mokytoja Sigita Lubienė). Močiutė pasisveikino su dalyviais, vadovais, svečiais iš Švietimo skyriaus. Pasidžiaugė tokiu dideliu ir gražiu būriu vaikų. Sveikinimo žodį tarė ir Kretingos rajono Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Daiva Tranizienė, kuri teigė, kad jai nepaprasta garbė ir didžiulė laimė čia būti, klausytis dainų, pasisemti teigiamų emocijų, kurias šiandien padovanos atvykę vaikai. Po gražių sveikinimo žodžių močiutės trobelėje kilo sumaištis, nes dingo močiutės katytė Micė (mokytoja Rita Abrutienė). Močiutė prašė vaikų jai padėti surasti savo katytę. Visi kartu garsiai šaukė: Mice! Mice! Mice! Ir staiga katytė, niekur neskubėdama pasirodė, nes kaip pati ir sakė, ji džiaugėsi pavasariu, skambiais paukščių balsais ir trobelėje visai nenorėjo būti, o per tą savo nenorą visai pamiršo, jog šiandien močiutės trobelėje vyksta dainų ir šokių festivalis „Iš močiutės skrynios“. Katytė atsiprašė vaikų ir kartu su savo močiute pakvietė vaikus dainuoti žemaitiškas dainas ir šokti šokius.

Pasibaigus skambioms dainoms, Kretingos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ direktorė Zita Domarkienė įteikė atminimo dovanėles bei padėkas dalyviams, juos paruošusiems mokytojams. Direktorė pasidžiaugė festivaliu ir padėkojo visiems už skambias dainas, už šokį, už tyras vaikų šypsenas, už tikras ir nesuvaidintas vaikų emocijas, už gerą laiką ir meilę žemaičių tarmei.

Direktorės pavaduotoja Diana Bakstienė teigė, kad šis renginys padeda skatinti vaikų domėjimąsi žemaičių tarme, ugdo vaikų tautiškumą, meilę bei pagarbą savo gimtajam kraštui.

Šventę vainikavo baigiamasis lietuvių liaudies žaidimas „Skrido žvirblis per ūlyčią“. Žaidimo metu netrūko daug skambaus juoko, vaikų klegesio. Juk tai ir yra pati didžiausia laimė ir vertybė-laimingi ir besišypsantys mūsų vaikai.

 

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Rita Abrutienė

Dalintis