Svečiuose pas bitininką

Priešmokyklinio ugdymo „Bitučių“, „Drugelių“ ir „Nykštukų“ grupių vaikams vasaros pradžia buvo  įdomi ir kvepianti medumi: jie apsilankė Plungės rajone, Didžiųjų Mostaičių kaime esančiame  Gintauto Grigaičio bityne, kur dalyvavo edukacinėje programoje „Svečiuose pas bitininką“. Vaikai turėjo galimybę susipažinti su bitučių gyvenimu, sužinoti, kokius produktus jos gamina ir iš arti apžiūrėti, koks dūzgiantis gyvenimas verda aviliuose.

Visus pasitikusi edukatorė, visų pirma, vedėsi į du šimtus metų skaičiuojančią trobą, kurioje ir prasidėjo bityno istorija. Čia aprodė senovinius, bitininkystėje naudojamus daiktus, inventorių, papasakojo, kaip senovėje buvo renkamas medus, kaip žmogus draugavo su bitelėmis. Vėliau vaikai žiūrėjo edukacinį filmą apie įdomų ir nepaprastą bitelių gyvenimą. Pasirodo avilys yra savo griežtą tvarką turinti karalystė, kurioje pati svarbiausia yra karalienė – bičių motinėlė, o kitos bitelės dirba savo darbus: kas valo avilį, kas vėdina, kas vašku užlipdo korio akutes… Daug džiugių emocijų vaikams sukėlė bitutės šokis, kuriuo ji kitoms parodo, kur galima skristi rinkti žiedadulkių. Vaikai nemažai sužinojo ir apie tai, kaip mažos bitės parneša į avilį medaus, kaip juo užpildo korius, kiek kartų turi skristi, kad pripildytų vieną korio akutę. Pasakojimas padėjo geriau suprasti ir liaudišką palyginimą „Darbštus kaip bitutė“. Ir iš tikrųjų bitelė juda, sunkiai dirba visą dieną, kad visi galėtume skanauti gardaus medaus.

Edukaciniame užsiėmime vaikai ne tik sužinojo daug apie bičių gyvenimą, bet ir mokėsi pasigaminti vaško žvakę iš kvapnaus, bičių pagaminto vaško. Vėliau, apsirengę bitininko aprangą, pamatė bičių gyvenimą iš labai arti, nes kartu su bitininku apžiūrėjo avilio vidų, su bitutėmis ištrauktą korį, o stikliniame avilyje pamatė, koks dūzgiantis ir nenuilstantis darbas vyksta ir netgi galėjo pamatyti bičių motinėlę bei kaip atrodo bičių tranas ir kas jis toks yra, ką veikia avilyje.

Apžiūrėję avilio vidų iš arčiau visi buvo pakviesti vienam rimčiausių darbų – medaus sukimui. Kiekvienas galėjo išbandyti, kaip su specialiu aparatu iš korio išsukamas medus. O išsukus jo paragauti susėdus prie bendro vaišių. Vaikai šviežią medų tepė ant pyrago, užgėrė pienu ir sakė, kad tokio skanaus medaus nėra ragavę. Tikriausiai todėl, kad patys jį išsisuko.

Šis edukacinis užsiėmimas vaikams buvo puikus patirtinis ugdymasis, kada jie patys galėjo gyvai apžiūrėti bičių gyvenimą, sužinoti, kaip jos elgiasi, paliesti  ir išbandyti bitininkystėje naudojamus įrankius, ne tik stebėti, bet ir patys dalyvauti išsukant gardųjį medutį.