Šventinis rytmetis „Advento ramybė“

Kai pirma šalna pakanda lapus ir vėjas baldosi už lango, artėja Adventas. Žengiame paskutinį žingsnį į žvarbią gruodžio naktį. Lėtai nutupia snaigė ant delno. Norisi tvirtai suspausti, kad niekur nedingtų šis trapus mažytis stebuklas. O kad su baltu snaigių pūku kristų širdin šviesios viltys, džiaugsmas, švelnumas, gruodžio 14 – osios rytą susirinkome jaukiam pasibuvimui.

Deklamuodami eilėraščius, sakydami vaikiškas maldeles, vaikai žvakelėmis puošė Adventinį vainiką, linkėdami gerumo, džiaugsmo, ramybės, vilties, prisiminė pačius artimiausius ir brangiausius žmones – tėtį, mamą, senelį, močiutę, draugus…

Šventiniame rytmetyje svečiavosi ir vienuolis, brolis pranciškonas Rolandas, kuris vaikams, pasakodamas apie Adventą, priminė, kad širdelėje reikia nuolat auginti gerumą, ne tik norint gauti dovanų per Šv. Kalėdas, kad reikia stengtis neskaudinti kito, supykus nepamiršti atsiprašyti, apkabinti. Sveikindamas su artėjančiomis šventėmis visiems linkėjo gražių darbų, gerų minčių, ramių pokalbių, o, svarbiausia nepamiršti savo svajonių.

Advento rytmetį baigė visuotinė malda, kurioje tilpo gerumas ir meilė. Širdelėse taip gera ir ramu, o sniego baltu takučiu jau atkeliauja stebuklingos Šv. Kalėdos…

 

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Giedrė Riaubienė