Žaisminga priešmokyklinukų pažintis su chemijos, biologijos ir fizikos mokslais

Lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ priešmokyklinio ugdymo grupių „Nykštukai“, „Bitutės“ ir „Drugeliai“ vaikai turėjo galimybę žaismingai susipažinti su cheminėmis ir fizikinėmis medžiagų savybėmis, žvilgtelti į įdomią ir paslaptingą biologijos sritį, apsilankę socialinio partnerio, Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, šiuolaikiškai įrengtose chemijos ir fizikos mokslų laboratorijose.

„Nykštukų“ grupės vaikus chemijos laboratorijoje pasitiko gimnazijos chemijos mokytoja Rasa Šorienė. Ji vaikams pristatė, kaip vyksta įvairūs tyrinėjimai, bandymai su vyresniais vaikais. O vėliau mažuosius tyrinėtojus pakvietė atlikti bandymą, kuris padėjo išsiaiškinti, kokios paslaptingos medžiagos yra skaičiais pažymėtuose mėgintuvėliuose. Vaikai sužinojo, kas yra lakmuso lapeliai, indikatoriai, kurie ir padėjo nustatyti, kad mėgintuvėliuose yra rūgštinis, šarminis ir neutralus skysčiai. Ypač didelę nuostabą vaikams kėlė ir žadino jų smalsumą, kada patys į mėgintuvėliuose esančius skysčius galėjo pipete įlašinti metiloranžo ir stebėti, kaip keičiasi jų spalvą. Vaikai taip galėjo įsitikinti, kad  tyrinėjo skirtingus skysčius: rūgštinį, šarminį ir neutralų.

Atlikdami bandymą vaikai ne tik patyrė gerų emocijų, bet ir mokėsi nuosekliai atlikti tyrimą, sukaupti dėmesį, klausytis, vėliau aptarti, kaip atliko tyrinėjimą, kokia jo eigą, o gautus rezultatus pažymėti paruoštuose lapuose. Nors sudėtingi cheminiai terminai, cheminės medžiagų savybės dar priešmokyklinukams sudėtingai suprantamos, bet šis edukacinis užsiėmimas, eksperimentavimas medžiagomis – nuostabus būdas, sužadinantis vaikų smalsumą, kuris gali lemti domėjimąsi ne tik chemija, bet ir kitais gamtos mokslais ateityje.

Ne mažiau įdomi vaikams buvo ir antroji edukacinio užsiėmimo dalis. Mokytoja Aurelija Orlovienė su dviem gimnazistėmis pristatė, kas yra mikroskopas, kokių būna, kiek kartų gali padidinti vaizdą, mokė, kaip tinkamai reikia jį paruošti. Vėliau vaikai galėjo per mikroskopą stebėti varlės ir žmogaus kraujo mėginius. Sužinojo, kas yra raudonieji kraujo kūneliai, eritrocitai, kuo jie svarbūs, kaip išnešioja po organizmą deguonį.  O patyrinėję matomą vaizdą per mikroskopą, galėjo nustatyti, kur yra varlės, o kur žmogaus kraujo eritrocitai. Išmėginę mikroskopus vaikai pasijuto tikrais mokslininkais. Tad buvo smagu nugirsti sakant, kad „užaugęs būsiu tyrinėtojas ir viską apie žmogų tyrinėsiu, nes taip įdomu“.

„Nykštukų“ grupės vaikai tyrinėjo chemijos ir biologijos mokslų įdomybes, na o „Bitučių“ grupės priešmokyklinukai fizikos laboratorijoje aiškinosi, iš kur atsiranda elektra, kas yra krūvis, kas yra laidininkai.  Visų pirma, gimnazijos fizikos mokytoja Virginija Japertaitė vaikų paklausė, ką jie žino apie elektrą. Vaikai pastebėjo, kad elektra reikalinga, jog veiktų kompiuteriai ir planšetės, jog ji gali nutrenkti, o ir žaibas yra elektra. Vaikams gilų įspūdį paliko mokytojos atliktas eksperimentas, kurio metu pamatė elektros iškrovą ir sužinojo, kaip atsiranda žaibas.   Mokytoja paaiškino, kodėl kartais mus aplanko nemalonus jausmas, kai prisilietus prie durų rankenos ar čiaupo per pirštus nutrenkia elektra, o tiksliau – įvyksta elektros iškrova. Mokytoja pasakojo, kad mažytes iškrovas galime prilyginti žaibams danguje ir išsamiai aptarė, kodėl tai vyksta. Eksperimentą atliko naudodama balioną. Vaikai patys atliko tyrimą, kaip įsielektrina balionas ir kas su juo nutinka. Patrynę balioną į savo galvos plaukus vaikai pastebėjo, kad balionas pakėlė plaukus, o kai balioną pridėjo prie sienos, jis prilipo. Atlikdama eksperimentą, mokytoja vaikams paaiškino ir parodė, kaip elektros srovė keliauja. Tam reikalingi laidininkai. Vaikai stebėjo mokytojos jungiamas skirtingas medžiagas: plastikinį šiaudelį, medinį pagaliuką ir vario laidus.  Darė išvadą, kad geriausias laidininkas yra metalas. Mokytoja pastebėjo, kad ne visada mes galime žinoti, galime klysti, todėl ir atliekame eksperimentus, kad sužinotume tiesą.

Priešmokyklinukams apsilankymas gimnazijos laboratorijose ne tik sudarė galimybes paįvairinti, išbandyti kitokią ugdymosi aplinką,  išgyventi atradimo džiaugsmą, pasijusti tyrinėtojais, bet ir sustiprino jų smalsumą, žingeidumą, norą domėtis juos supančia aplinka.

 

Priešmokyklinio ugdymo mokytojos Neringa Mikaločienė ir Laima Jašinskienė