Edukacinis užsiėmimas „Žiemos išvarymo šventės papročiai ir tradicijos“

Norint kuo greičiau išvaryti žiemą ir sulaukti tikro pavasario būtina per Užgavėnių šventę šėlioti, triukšmauti, blynų skanauti ir gąsdinti žiemą su baisiausiomis kaukėmis pasidabinus. O kaip pasigaminti Užgavėnių kaukę, kaip tinkamai išvaryti žiemą? Atsakymų į šiuos klausimus priešmokyklinio ugdymo „Nykštukų“ ir „Bitučių“ grupių vaikai ieškojo Klaipėdoje įsikūrusiame Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. Čia vaikai dalyvavo edukaciniame užsiėmime „Žiemos išvarymo šventės papročiai ir tradicijos“ bei sužinojo ne tik, kokia šventė yra Užgavėnės, kokie jos papročiai, bet ir išradingai gamino šventei reikalingas kaukes.

Atvykusius vaikus pasitiko muziejaus darbuotoja ir pakvietė užeiti į Užgavėnių šventei skirtą „klėtelę“, kurioje ant sienų puikavosi įvairiausios kaukės. Muziejau darbuotoja vaikams žaismingai pristatė Žiemos išvarymo šventės papročius ir tradicijas, papasakojo, kaip šią šventę švęsdavo klaipėdiškiai, kuo svarbūs personažai Kanapinis ir Lašininis. Vaikai sužinojo, kad klaipėdiškiai Užgavėnių šventę dar vadino  Šiupinio švente, nes jos metu buvo gaminamas ypač riebus valgis – šiupinys – patiekalas iš įvairių kruopų, pupų, žirnių, pjaustytų arba trintų bulvių bei kiaulienos atraižų (ausų, kojų, galvos), kartais dar buvo dedama miltų. Žiemą klaipėdiškiai, dar kitaip vadinami lietuvninkais, varydavo labai linksmai ir triukšmingai, su dainomis, šokiais, pokštais ir, žinoma, gardaus ir riebaus, tik Klaipėdos kraštui būdingo patiekalo skanavimu. Klaipėdos krašte Užgavėnių šventę kurį laiką buvo draudžiama švęsti, nes buvo tikima, kad keliamas didelis triukšmas, persirengėliai (velniai, čigonai, ožiai) gali prišaukti nelaimių ir bėdų. Po pasakojimo apie Užgavėnių papročius ir tradicijas vaikai iš popieriaus gaminosi kaukes: tepė klijais, dekoravo medžiagos skiautėmis, kailiukais, pynėmis  ir sukūrė kiekvienas savo išskirtinį šventės atributą.

Pasigaminę kaukes, vaikai turėjo proga susipažinti su Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus eksponatais, pažinti Klaipėdos krašto praeitį. Prie senojo šulinio rentinio aiškinosi, kaip archeologai jį atrado ir iškasė, kaip atrodė senoji Klaipėdos pilis. Susidomėję apžiūrėjo senuosius papuošalus, namų apyvokos daiktus, įrankius. Ypač didelio vaikų  susidomėjimo sulaukė senoviniai pinigai, naudoti Klaipėdos krašte. Kaip įdomu sužinoti, kad pinigai buvo ir sidabrinės lazdelės, kurias atkirsdavo, pasverdavo ir taip susimokėdavo už norimas prekes. Muziejuje vaikai pamatė ir Klaipėdos krašto istoriją menančias nuotraukas, skrynias, tautinius drabužius. Muziejaus darbuotoja paaiškino, ką reiškia tautinio kostiumo spalvos, kuo jie išskirtiniai, kuo ypatingas yra moterų rankinukas, vadinamas delmonu, ir kam jis skirtas. Kadangi Klaipėdos kraštas yra šalia jūros, tai vaikai sužinojo, kad senovėje žmonių svarbi veikla buvo žvejyba, kurią priminė muziejuje eksponuojami įspūdingo dydžio žvejų batai.

Apsilankymas Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje vaikams buvo tikra pažinimo dovana. Jie ne tik pasiruošė sutikti ir švęsti Užgavėnes, bet ir pažino, nors ir mažytę dalelę, Klaipėdos krašto praeities. O juk tik pažindamas savo gimtojo krašto istoriją žmogus gali augti, tobulėti ir jaustis stipresnis.

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Neringa Mikaločienė