Gerosios patirties sklaida respublikinėje konferencijoje „Inovatyvūs kūrybiškumo ugdymo būdai šiandienos darželyje“

Vaikų kūrybiškumo ugdymas šiandien tampa vienu svarbiausių veiksnių, siekiant ne tik asmeninio tobulėjimo, bet ir visuomenės augimo. Tačiau, ar kiekvienas vaikas gali būti kūrybingas? Kaip pažinti kūrybingus vaikus? Kaip skatinti vaiko kūrybiškumą? Kokius ugdymo būdus ir metodus taikyti, kad padėtume vaikams ugdytis kūrybiškumą, kad jie atrastų, kas yra nauja, originalu, netikėta, spręstų praktines problemas?  Atsakymai į šiuos klausimus nuskambėjo Respublikinėje ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų metodinėje praktinėje konferencijoje „Inovatyvūs kūrybiškumo ugdymo būdai šiandienos darželyje“ , kurį Kretingos lopšelis-darželis „Ąžuoliukas” suorganizavo, kartu su partneriais – Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešąja biblioteka bei Kretingos rajono švietimo centru.

Jog konferencijos tema yra aktuali, svarbi,  parodė susirinkęs gausus dalyvių būrys iš įvairių Lietuvos miestų: Palangos, Klaipėdos, Kretingos, Akmenės, Mažeikių, Šakių, Kėdainių, Kelmės, Skuodo, Plungės, Gargždų. Gerąja darbo patirtimi apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymo ir mokymo metodų įvairovę pasidalino 22 mokytojai, kurie parengė ir skaitė žodinius pranešimus, ir 19 mokytojų pedagogines įžvalgas, priemones, metodus, instrumentus, padedančius vaikams kūrybiškai mokytis, patirti pažinimo džiaugsmą, atskleisti kūrybines vaiko galias pristatę stendiniuose pranešimuose.

Susirinkusius dalyvius pasveikino Kretingos r. savivaldybės Švietimo skyriaus specialistė Lina Jadenkuvienė bei Kretingos rajono švietimo centro direktorė Loreta Jurgutienė. Konferenciją moderavusi lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ pavaduotoja ugdymui Diana Bakstienė, priminusi, kad ugdyti vaikų kūrybiškumą yra svarbus šiandienos mokytojo tikslas, pakvietė Kretingos rajono švietimo centro pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologę Viką Gridiajevą skaityt pranešimo „Kūrybiškumo raida: kur stabdis, o kur greičio pedalas?“. Užduodama intriguojančius klausimus, psichologė konferencijos dalyvius kvietė išsakyti nuomonę, kas yra kūrybiškumas, nuo ko jis priklauso, ar jis įgimtas, ar išugdomas, kokie svarbiausi jį lemiantys veiksniai. Lektorė, akcentavo, kad palankiausias laikas ugdyti kūrybiškumą yra ankstyvasis ir ikimokyklinis amžius, kai vaikai yra smalsūs, viskam imlūs.  Remdamasi atliktais moksliniais tyrimais pristatė, kad vaiko kūrybiškumą skatina, jį kaip kūrybišką asmenybę augina turtinga, įvairi ugdymosi aplinka, kūrybingi, demokratiški pedagogai, savarankiškumo skatinimas. Kaip vieną stipriusių stabdžių, trukdančių skleistis vaiko kūrybiškumui, įvardino perdėta jo globą ir ribojamą savarankiškumą, pasitikėjimo savimi slopinimą bei emocinę įtampą baimę suklysti, nesaugumą, pasikeitimų baimę. Baigdama pranešimą psichologė akcentavo, kad visuomenė, gyvenimo būdas, tempas, papročiai yra iš esmės pasikeitę ir sunku numatyti, ko vaiko reikia mokyti, kokiai ateičiai ruošti, nes neaišku, kas bus reikalinga. Tad būtina ugdyti vaiko kūrybiškumą, kad jis galėtų augdamas įveikti visus kylančius iššūkius.

Mokytojų parengti ir pristatyti pranešimai atskleidė daug įdomių ir įvairių idėjų, metodų, būdų, galimybių, kaip ugdyti kūrybiškus vaikus, kaip žadinti jų smalsumą, skatinti aktyviai tyrinėti, ieškoti, kurti, nebijoti išsakyti savo nuomonės. Ne viename pranešime buvo akcentuojamą, kad mokytojui būtina meistriškai išprovokuoti kūrybines vaikų idėjas, skatinti būti aktyviais, drąsiai siūlyti savo sumanymus. Viena galimybių išprovokuoti vaikus kūrybiškai mąstyti yra inovatyvių priemonių (jomis gali tapti ir garso kolonėlė su „grojančiais žirniais“, veidrodis, lipni plėvelė) naudojimas, projektų įgyvendinimas, STEAM veiklos, įvairios išvykos į laboratorijas, muziejus, teatrą, mišką, bityną, kurios skatina geriau pažinti gamtinę, kultūrinę aplinką, ją tyrinėti, aiškintis naujus dalykus, kelti klausimus, ieškoti atsakymų. Tai skatina vaiką ne tik mąstyti, bet ir kurti. Mokytojos kalbėjo, kad vaiko kūrybiškumui atsikleisti padeda netradicinės aplinkos, taikant terapijos metodus (piešimą, šokį, ramų ir atpalaiduojantį, nuraminantį kvėpavimą), kurie sudaro sąlygas vaikui laisvai kurti, žaisti, judėti. Vaikų kūrybiškumas gali būti ugdomas ne tik aktyvių veiklų metu, bet ir ruošiantis pietų miegui. Mokytoja skaičiusi pranešimą apie keliones į sapnų karalystę atskleidė, kaip naudojant pasakų personažų lėles paskatinti vaikus pailsėti pietų miego laiku.  Pedagogė pasidalino mintimis, kaip interaktyviai  sekant pasakas (kartu su pasakos personažais šlepsint, skaičiuojant, sakant burtažodžius, tipenant ir pan.) vaikai nejučia tampa pasakos personažais ir atkeliauja į sapnų karalystę. Taip sekama pasaka padeda ir nurimti, ir yra nepaprastai veiksmingas būdas žadinti vaikų vaizduotę, kūrybiškumą.

Konferencijoje pedagogės taip pat dalinosi patirtimi, kaip stiprinti vaikų kūrybiškumą, taikant technologinius įrankius ugdymo procese. Mokytojos, kurios pristatė pranešimus tema „Technologijų panaudojimas vaikų kūrybiškumo ugdymui“, akcentavo, kad šiandienos ikimokyklinio vaikai, jų poreikiai ir patirtis yra visiškai kitokie, negu mūsų, suaugusiųjų, vaikystėje. Jie auga su kompiuteriais, internetu, interaktyviomis lentomis, mobiliaisiais telefonais, fotoaparatais, skaitmeninėmis knygomis, žaislais, ji domina ne tik tradiciniai, įprasti, bet ir interaktyvūs žaislai bei žaidimai. Natūraliai kyla klausimai, ar skaitmeninės technologijos ir kūrybiškumo ugdymas yra suderinami, ar įvairios skaitmeninės priemonės, skirtos tik ikimokyklinio amžiaus vaikų pažaidimams, ar suteikia neribotų galimybių, siekiant ugdyti mažųjų kūrybą. Mokytojos akcentavo, kad technologijos netaptų tik smagiu žaidimu, būtina orientuotis į ugdymo tikslų įgyvendinimą bei tikslingai jas naudoti. Pranešimuose buvo pristatytos tokios interaktyvios programos, kaip „Quiver“, „Book creator“, „Kandinsky“, „Point music“, „Sticker“, „Wordwall“, LearningApps“, „SMART Notebook“, kurias naudojant vaikai ugdosi ne tik pažintinius, bet ir meninius, kūrybinius gebėjimus. Tikslingai siekiant skatinti vaikus kūrybiškai mąstyti, ieškoti atsakymų padeda ir knygų su interaktyviomis nuorodomis naudojimas,  interaktyvių pasakų kūrimas, fraktalų piešimas ant išmaniosios lentos. Apibendrindamos pranešimus mokytojos teigė, kad tikslingas informacinių technologijų naudojimas suteikia daug galimybių ugdant vaikų kūrybines galias.

Konferencijoje dėmesys buvo skirtas ir aktualiai temai „Visų vaikų įtrauktis – nuolatinė kūryba ir rezultato paieškos“. Pranešimus skaičiusios mokytojos pasidalino gerąja darbo patirtimi, kaip kūrybiškai į ugdymo procesą įtraukti vaikus, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių. Kad ir ypatingi vaikai būtų aktyvūs ugdomojo proceso dalyviai, kad pagal savo galimybes kurtų, padeda informacinių technologijų naudojimas, STEAM veiklos, grupėje jam skirtos pareigos. Ypač efektyvus būdas ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikus, taip pat vaikus, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, įvairių mąstymo įrankių naudojimas ugdomojoje veikloje. Mąstymo įrankiai – įvairūs mąstymo žemėlapiai, mąstymo raktai, De Bono šešių spalvų kepurės, Bloom taksonomijos piramidė – padeda vaikams mokytis per vaizdą ir vaizdinius simbolius, susisteminti informacija. Mokytojos pasidalino mintimis, kad naudojant mąstymo įrankius, gerėja visų vaikų mąstymo gebėjimai, jie tampa labiau lankstūs, kūrybiški, didėja pasitikėjimas savimi ir kitais.

Konferenciją apibendrindama Kretingos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ direktorė Zita Domarkienė, pasidžiaugė, kad ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo mokytojai dalinasi savo gerąja darbo patirtimi, bendradarbiauja, ieško vis įvairesnių galimybių, kaip įdomiai vesti mažuosius pažinimo, kūrybos keliu. Direktorė akcentavo, kad tik besidalydamos vienos su kitomis tuo, ką turime geriausia ne tik pačios praturtėsime, bet ir padėsime mūsų ugdomiems vaikams pasijusti mylimiems, reikalingiems, augti, tobulėti, tapti stipriais, kūrybingais, smalsiais visuomenės nariais.

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Neringa Mikaločienė