Iš močiutės skrynios – žemaitiškos dainos

 

   

Kretingos rajono kultūros centras skambėjo nuo vaikų atliekamų dainų: čia įvyko Žemaitijos regiono ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų lietuvių liaudies dainų festivalis „Iš močiutės skrynios“, skirtas Žemaitijos metams paminėti. Festivalį, į kurį susirinko ne tik Kretingos miesto ir rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų, bet ir svečių iš Palangos, Mažeikių r. Sedos, Gargždų lopšelių-darželių, jau antrus metus suorganizavo lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“, bendradarbiaudamas su Kretingos rajono švietimo centru.

Renginį vedė ir visus susirinkusius vaikus ir jų mokytojus užeiti į seną žemaitišką trobą kvietė močiutė (mokytoja Sigita Lubienė), dainuodama melodingą žemaitišką dainą „Pempel“. Nuotaikingai visus nuteikė ant paspirtuko pasirodžiusi anūkė (mokytoja Svajonė Razmuvienė), atvykusi iš Vilniaus apalankyti savo močiutės į Žemaitiją. Susirinkusių vaikų smalsumą sužadino skrynia, kurioje turėjo būti sudėti patys skaniausi močiutės saldainiai. Tik skrynia niekaip neatsidarė. Močiutė paaiškino, kad skrynia atsivers, jei skambės žemaitiškos dainos ir aukštaitė anūkė išmoks bent keletą žemaitiškų žodžių. Kad anūkė skrynią atvertų ir pasidalintų joje rastais skanėstais, į festivalį susirinkę vaikai sakė linksmus žemaitiškus tekstus, dainavo žemaitiškas dainas: ,,Kiškis ont dirvuona“ ,,Blosa“, ,,Juoni, Juoni“, „Mosė peina prigierus“, ,,Pavasario deina“. ,,Aš pasiejau linelius“. ,,Šokinėjo trepinėjo“, ,,Gul žvirblis šalia kuknės“, ,,Lyk lyteliau“, ,,Išjojo Cibitis medžioti“, ,,Lek gervelė“. Vaikų sudainuotos žemaitiškos dainos, viso renginio metu skambėjusi žemaičių tarmė padėjo atverti stebuklingą močiutės skrynelę.

Į renginį susirinkusių dalyvių pasveikinti atvykusi Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vyresnioji specialistė Lina Jadenkuvienė pasidžiaugė, kad jau nuo mažens vaikai pratinami nepamiršti žemaitiško žodžio, skatinami kalbėti, dainuoti savo gimtąja tarme. „Galime džiaugtis ir didžiuotis, kad gyvename Žemaitijoje, kad turime savo išskirtinę tarmę. Jau nuo seno žemaičiai buvo drąsūs, stiprūs tiek dvasia, tiek savo požiūriu. Galbūt tai ir padėjo išsaugoti gimtąją žemaičių šnektą, kuri vis dar skamba. Labai džiugu, kad ir mažieji yra skatinami nepamiršti savo senelių tarmės, kalbėti ja, dainuoti, pamilti ją. Reikia tikėti, kad taip tarmė bus išsaugota ir nešnyks“, – kalbėjo L. Jadenkuvienė.

Vienas jautriausių šventės akcentų buvo, kada visi dalyviai, mažieji dainorėliai, jų mokytojai, atsistoję ir susiėmę už rankų, sudainavo dainą „Graži Lietuva“. Net nekyla abejonių, kad lietuviškas žodis, žemaičių tarmė skambės dar tikrai ilgai, nes lietuviškai, žemaitiškai nuoširdžiai dainuoja vaikai.

Festivaliu pasidžiaugė ir lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ direktorė Zita Domarkienė, dėkodama visiems dalyviams, juos rengusiems mokytojams ir įteikdama atminimo dovanėles bei padėkas. „Nepaprastai gera klausytis lietuviškų, tarmiškų dainų, skambančių mažųjų lūpomis. Labai svarbu ugdyti vaikų pagarbą ir meilę savo kalbai, gimtajam kraštui, skatinti kalbėti tarmiškai, pajusti tarmės grožį, nes būtent tai padės išlaikyti tautiškumą. Labai gražu, kada šie svarbūs dalykai ugdomi per liaudišką dainą, gimtąją tarmę“, – kalbėjo direktorė, akcentuodama, kad vienas svarbiausių ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo turinio pagrindų yra etnokultūra, kuri yra tautos kultūros, tautiškumo ženklas.

Mintimis, jog festivaliu „Iš močiutės skrynios“ siekiama skatinti vaikų domėjimąsi lietuvių liaudies dainomis, puoselėti pagarbą, meilę lietuvių liaudies ir Žemaitijos krašto dainoms, ugdyti tautinę savimonę pasidalino ir renginį suorganizavusios direktorės pavaduotoja ugdymui Diana Bakstienė ir muzikos mokytoja Svajonė Razmuvienė. Jų teigimu, renginiu siekiama ne tik ugdyti vaikų kūrybiškumą, skatinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų bendravimą ir bendradarbiavimą, bet, svarbiausia, norima, kad jie kuo daugiau susipažintų su liaudies dainomis, tradicijomis, papročiais. Ugdymui tai ypač svarbu, nes formuojant etnokultūros pradmenis ikimokykliniame amžiuje, vaikui padedama pažinti gimtąjį kraštą, jis skatinamas perimti tėvų, protėvių vertybes, ugdoma pagarba gimtajai kalbai, kultūrai. Vaikas, iš mažens pamilęs liaudies dainą, muziką, pasaką, nepamirš jos ir užaugęs. Be to, augs dvasiškai tvirtesnis, jautresnis, dėmesingesnis aplinkai ir žmogui.

 

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Neringa Mikaločienė