Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena

Kasmet, rugsėjo 26-ąją yra minima Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena (World Environmental Health Day). Jos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į aplinkos rizikos veiksnius, turinčius įtakos aplinkai ir sveikatai. Šios dienos minėjimo iniciatoriai – Tarptautinė aplinkos ir sveikatos federacija (IFEH).  Ši organizacija įvardino aplinkos veiksnius, darančius įtaką žmogaus sveikatai. Tai yra fizikiniai (triukšmas, vibracija, mikroklimatas, elektromagnetinė spinduliuotė), cheminiai ir biologiniai veiksniai. 2015 m. Jungtinės Tautos priėmė Darnaus vystymosi (DVT) programą, kaip visuotinį raginimą imtis veiksmų, kurie būtini siekiant panaikinti skurdą, apsaugoti planetą ir užtikrinti, kad iki 2030 m. geresnė ir tvaresnė ateitis visiems žmonėms ir pasauliui, kad visi žmonės džiaugtųsi taika ir gerove dabar bei ateityje. Vienas iš darnaus vystymosi būdų mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir gyventojų sveikatai – esamų ir / ar planuojamų ūkinių veiklų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) procedūros, kurių metu išsiaiškinami aplinką ir gyventojus veikiantys rizikos veiksniai (oro tarša, kvapai, triukšmas, ir kt.), įvertinama technologijų įtaka klimato kaitos galimiems pokyčiams per oro taršos emisijas, išnagrinėjamos prevencinės priemonės, alternatyvos. Jeigu reikia, nustatomos sanitarinės apsaugos zonos. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriuje dirba patyrę specialistai, kurie savo darbe naudoja šiuolaikines kompiuterines prognozavimo technologijas (geografinę informacinę sistemą ArcGis, oro taršos ir kvapų vertinimo programą ADMS-Urban, triukšmo vertinimo programą IMMI).

Saugią bei sveiką aplinką žmonės privalo susikurti ir patys, niekas už juos to nepadarys. Į sveikos aplinkos kūrimą turėtų įsitraukti ne tik pavieniai asmenys, bet ir visa bendruomenė. Juk švari,  sveika aplinka, sveikas ir saugus maistas turi būti visos visuomenės rūpestis. Norėdami prisidėti  prie aplinkos ir sveikatos išsaugojimo privalome: rūšiuoti popierių, nes jį galima perdirbti ir naudoti perdirbtą popierių, taip sumažinant miškų kirtimą; stengtis naudoti produktus, pagamintus iš perdirbtų medžiagų, paskatinti savo šeimos narius rinktis prekes pažymėtas „ekologine etikete“;  skatinti savo šeimos narius, draugus ir kaimynus rūšiuoti buitinę techniką ir taip apsaugoti aplinką, o ne mesti ją į sąvartynus;  į darbą, mokyklą, pas draugus kiek įmanoma dažniau važiuoti su dviračiais;  išeidami iš namų išjungti šviesas, kompiuterius; sodinti įvairius augalus, medelius – jie sugeria ore esantį anglies dioksidą, ir taip mus apsaugos nuo „šiltnamio“ efektą sukeliančių dujų; laikytis triukšmo kultūros; būtina tinkamai rūpintis asmenine ir aplinkos higiena  ir t.t.

 VSS, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje V. Šeirienė