Žemaičių tarmės šventė

       Šiais laikais kiekviena tauta siekia išsaugoti savo kalbą kaip vieną iš tautos ypatybių. Kalba kiekvienos tautos mąstymo išraiška. Savo kalba tauta perteikia savitą pasaulio suvokimo būdą.

      Vasario 21-ąją Jungtinės tautos nuo 1999 metų yra paskelbusios gimtosios kalbos diena.O Lietuvos Respublikos seimas , atsižvelgdamas į tai, kad gyvoji tarmių tradicija Lietuvoje sparčiai nyksta, priėmė nutarimą 2013-uosius paskelbti tarmių metais. Etninės kultūros globos tarybos tarmių grupės pirmininkas, Lietuvių kalbos instituto vyriausiasis  mokslinis darbuotojas, habil..dr. Kazimieras Garšva teigia: ,,Mūsų gimtoji kalba yra seniausia gyvoji indoeuropiečių  kalba, o jos tarmės, patarmės, šnektos – labai svarbi tautos kultūros paveldo dalis, kurią Lietuva turi atskleisti pasauliui ir Europos Sąjungos daugiakultūrinei visuomenei. Tarmių amžius  – apie 1000 metų, todėl jos yra svarbus šaltinis tautos ir ypač kalbos istorijai.

      Siekiant išsaugoti ir populiarinti žemaičių tarmę vasario 20 ir 21 dienomis lopšelio-darželio ,,Ąžuoliukas“ bendruomenė surengė žemaičių tarmės šventę ,,Pasėrokoukem….“Kadangi dalyvių, norinčių ,,pasėrokoutė žemaitėška“ buvo nemažai, o žiūrovų taipogi netrūko, renginys vyko trimis etapais: jaunesnio amžiaus vaikai, vyresnieji ir patys mažiausieji – lopšelinukai.

,,Vai diekis į galvą, sūneli;

Oždousio tau dėdėlį darbą:

Ėš lūpų tiėvų ėr senelių

Ėšmuok savą prigimtą kalbą“- tokiais žodžiais renginį pradėjo ir dainai ,,Graži mūsa šeimynelė“ subūrė auklėtoja Danutė Bružienė.

Tarp renginio dalyvių susiradusi sau ,,bernelį“(auklėtoja Danguolė Vaitkuvienė) pati pakalbėjo su juo žemaitiškai, o po to atėjo laikas ,,žemaitėška pasėrokouti“ ir su mažaisiais dalyviais. O čia ir prasidėjo: eilėraščių deklamavimas, dainelių dainavimas žemaičių tarme, ištisų istorijų ir nutikimų pasakojimas. Viens už kitą dailiau ir linksmiau. Ypač visus sužavėjo Mantuko (,,Viščiukų“ grupė) deklamuojamas eilėraštis ,,Šou Reksis“, Renginio vedančioji skaitė patarles, minė mįsles, spėjo orus – ir viską žemaitiškai. Buvo užduotis ir auklėtojoms: reikėjo paskaityti tekstą žemaičių tarme – o tai jau prilygo užsienio kalbos studijavimui…….Galiausiai visi susirinkę padainavome dainą ,,Toriejė bobulė žėla uoželi“.

Nėi vienas neliko nepastebėtas: renginio pabaigoje lopšelio-darželio direktorė Veronika Kerinienė padėkojo visiems dalyvavusiems ir žiūrėjusiems ir taip gražiai prisidėjusiems  puoselėjant žemaičių tarmę. Kiekvienos grupės vaikai buvo apdovanoti knygomis, auklėtojos ir vaikai – skaitovai – padėkos raštais.

,,Duona! Argi ji balta, kad su pelenais, samanom, medžių žievėm kepama buvo? Ar ji neišsaugojo mūsų gyvybės? Pasilenki prie jos ir nuryji karštą dėkingumo ašarą“ – J.Marcinkevičiaus žodžius cituodama auklėtoja Danutė Bružienė visus dalyvius ir susirinkusius pakvietė pasivaišinti gardžiais žemaitiškais (ir ne tik) patiekalais. Kas ragavo tai sakė, kad ,,tik paukščių pieno tetrūko“……

Tačiau šventė tuo dar nesibaigė Arūnės mamytės Erikos Kazlauskienės (,,Viščiukų“ grupė), dirbančios Kretingos M.Valančiaus viešojoje bibliotekoje rūpesčiu vasario 20 dieną sulaukėme viešnios – Zitos Gaižauskaitės. Poetė vaikams pasirodė netikėtai ir prisistatė esanti ,,Miško močia“. Vaikus kvietė  tapti įvairiausiais veikėjais (vilku, ežiuku, briedžiu, saule, daktaru geniu ir t.t…) ir tuoj pat įtraukė juos į aktyvią veiklą.

Visi buvome sužavėti poetės talentu, energija, begaline meile gamtai.

Atsidėkodami poetei, vaikai padovanojo išmoktų eilėraštukų, dainelių, knygelę, kurioje sutalpino pačių pieštas skaitytų eilėraštukų iliustracijas.

Poetė pažadėjo apsilankyti Velykų Bobulės vaidmenyje.

                                                                                                                                                                                                                        Ikimokyklinio ugdymo vyresnioji auklėtoja Danguolė Vaitkuvienė